Tamsioji rinka: tarnybos aptiko užteršto ir suklastoto medaus

Lietuvos bitynų medus neužterštas ir yra saugus vartoti, tačiau dalis kiniško medaus gali būti suklastota, sako Maisto ir veterinarijos tarnyba, šiemet nustačiusi du nekokybiškus – lietuviško ir kiniško – medaus atvejus.

 Lietuvos bitynų medus neužterštas ir yra saugus vartoti, tačiau dalis kiniško medaus gali būti suklastota.<br>Asmeninio albumo nuotr.
 Lietuvos bitynų medus neužterštas ir yra saugus vartoti, tačiau dalis kiniško medaus gali būti suklastota.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Nov 19, 2022, 5:17 PM, atnaujinta Nov 20, 2022, 3:05 PM

Tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiojo veterinarijos gydytojo Jono Staniaus teigimu, užterštas medus aptiktas Kretingos rajone pas Darbėnuose gyvenantį nedidelio ūkio bitininką.

„Teigiamų (nekokybiško medaus atvejų – BNS) pastaraisiais metais net nebuvo, tik ankstesniais ir va šiemet tas vienas (lietuviškas – BNS)“, – BNS sakė J. Stanius.

Anot tarnybos, iš visų ištirtų lietuviškos kilmės medaus mėginių, tik viename rasta pesticido glifosato liekanų, skirto pagreitinti javų brendimą, didinti apsaugą nuo piktžolių, todėl 59 kilogramai medaus buvo uždrausti tiekti į rinką ir sunaikinti.

Šiemet taip pat gautas vieno vartotojo pranešimas dėl kiniško medaus kokybės. Nustatyta, kad medaus sudėtyje yra nebūdingų natūraliam medui oligosacharidų, todėl tai leido įtarti, jog medus suklastotas. Beveik 4 tūkst. kilogramų medaus partija atšaukta iš rinkos, dėl to vyksta teisiniai ginčai.

Iš viso tarnyba šiemet paėmė 112 medaus mėginių, kuriems atlikta beveik 10 tūkst. įvairių laboratorinių tyrimų.

Pasak J. Staniaus, iš viso Lietuvoje prisukama apie 6 tūkst. tonų medaus – maždaug tiek pat šio produkto bitininkai pasiūlo kasmet.

Tarnybos atstovo teigimu, problemų su trečiųjų šalių medumi būna, nes jo kokybės kontrolė Europoje nėra visiškai reglamentuota. Jis taip pat pastebėjo, kad su ukrainietišku medumi problemų nepastebima.

„Trečiosios šalys veža medų pagal medaus techninį reglamentą atitinkančius reglamentus, tačiau tiriant giliau, taikant ES akredituotose laboratorijose naujausius tyrimo metodus, matyti, kad užsienio šalyse medaus gamintojai piktnaudžiauja ir klastoja – randami tokie netipiniai cukrūs, kurie realiai normaliai mūsų meduje neaptinkami ir jų neturėtų būti, nes jie nebūdingi medui. Tada kyla klausimas, kaip jie atsirado. Kyla klausimas, ar tas medus nepadirbinėjamas“, – pasakojo J. Stanius.

Anot jo, tokie cukrūs gali atsirasti, kai perdirbamas cukranendrių, runkelių cukrus.

Jis, be kita ko, pranešė, kad neseniai iš Briuselio gauta informacija apie klastočių atvejų tyrimus, kai pagal žiedadulkių sudėtį „kiniškas medus nebūdingas medui“.

2020 metais iš Ukrainos į Lietuvą įvežta 1480 tonos medaus, 2021 metais – 1630 tonų. Iš Kinijos užpernai buvo atvežtą 426 tonos medaus, o pernai – 243 tonos.

Statistikos departamento duomenimis, 2020–2021 metais lietuviško medaus eksportuota daugiau nei 3 tūkst. tonų, tuo tarpu 2018 metais išvežta kiek daugiau nei 1 tūkst. tonų medaus.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiemet Lietuvoje virš 9 tūkst. bitininkų turėjo daugiau kaip 12 tūkst. bitynų, kuriuose laikoma beveik 300 tūkst. bičių šeimų. Per pastaruosius penkerius metus bičių šeimų skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 40 tūkst.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.