Mano, kad tokių darbuotojų tik daugės: jie nereikalauja didelės algos, tačiau yra „kabliukų“

Lietuvoje daugėja dirbančių pensininkų, spalio pradžioje konstatavo „Sodra“. 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų yra apie 12 proc. Iš viso dirba 71,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. Valstybės institucijų teigimu, dirbančių senjorų daugėja ne vien dėl mažų pensijų ir noro pasididinti gaunamas pajamas. Verslo atstovai tvirtina, kad į pramonės sektorių sunku pritraukti jaunimą. Bet to jie akcentuoja ir darbo rinkoje bendrai esančią didžiulę įtampą, nes 2022 m. I-ąjį pusmetį Užimtumo tarnyboje darbdaviai įregistravo 156,8 tūkst. laisvų darbo vietų.

Lietuvoje daugėja dirbančių pensininkų, spalio pradžioje konstatavo „Sodra“.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuvoje daugėja dirbančių pensininkų, spalio pradžioje konstatavo „Sodra“.<br>D.Umbraso nuotr.
Lietuvoje daugėja dirbančių pensininkų, spalio pradžioje konstatavo „Sodra“.<br>T.Bauro nuotr.
Lietuvoje daugėja dirbančių pensininkų, spalio pradžioje konstatavo „Sodra“.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2022-11-21 15:45

Užpildyti tuščias darbo vietas padeda pensininkai

Nepaisant to, kad kalbama, jog Europa eina link recesijos, Lietuvos Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius nurodo, kad šiuo metu pramonėje trūksta apie 10 tūkst. darbuotojų, tarp kurių daug inžinierių, operatorių ir paprastų darbuotojų.

„Mes jau kelintus metus matome, kad yra darbuotojų trūkumas. (...) Esant tokiam trūkumui ir matyt esant nepakankamoms pensijoms, žmonės renkasi ir toliau dirbti. Sidabrinio amžiaus žmonės turi supratimą ir išsilavinimą“, – teigė V. Janulevičius

Darbuotojų trūkumo problemą patvirtino ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jis pabrėžė, kad ypatingai trūksta specifines technines kvalifikacijas turinčių žmonių.

„Darbo rinkoje yra didžiulė įtampa ir ypatingai kvalifikuotų žmonių trūksta. Darbdaviai išnaudoja visas priemones kalbinti vyresnius žmones pasilikti. (...) Jaunų žmonių gerokai mažiau ateina į tą sektorių, negu tų, kurie išeina į pensiją“, – sakė A. Romanovskis.

Be to, pašnekovai pabrėžė, kad sąnaudų prasme pensinio amžiaus darbuotojai daug pigesni už jaunus žmones, todėl įmonės labiau stengiasi išsaugoti esamus darbuotojus nei apmokyti naujus.

„Daugeliu atvejų šitie žmonės (pensininkai – ELTA) nėra tokie brangūs kaip jaunimas, būdamas kokių trisdešimtiems metų, kurie turi visai kitokius poreikius, jiems reikia nekilnojamojo turto, vaikus auginti. O pensinio amžiaus žmonėms tai yra būdas bendrauti daugiau su jaunimu. (...) Toliau išliekant dideliam darbuotojų poreikiui ir jų trūkumui, tų pensininkų kiekis (darbo rinkoje – ELTA) tikrai didės“, – sakė V. Janulevičius.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas taip pat pritaria, kad kai kuriose srityse pensininkai gali būti vertinami kaip patrauklūs darbuotojai. Anot jo, senjorai sėkmingai gali dirbti socialinėje srityje, ten, kur reikia empatijos, atjautos, patikimumo.

„Kartais jie (pensininkai – ELTA) geriau negu jaunimas, nes jaunimas dabar toks su polėkiu ir jiems nusileisti ant žemės, į žmonių vargus, nepatinka“, – Eltai teigė pašnekovas.

Kalbėdamas apie tai, kad žmones darbe vis dažniau keičia technologijos ar robotai, Darbdavių konfederacijos vadovas kalbėjo, kad kai kuriose srityse automatizuoti procesus labai sudėtinga. D. Arlauskas išvardijo, kad, pvz., psichologų, sanitarų, kirpėjų, masažuotojų, auklių, korepetitorių darbus ir toliau greičiausiai dirbs žmonės. Kadangi jauniems žmonėms nepatrauklu dirbti socialinėje sferoje, šiuos darbus turės perimti pensininkai.

„Nei robotai, nei technologijos nepakeis žmonių socialinėje sferoje“, – Eltai kalbėjo darbdavių atstovas.

Vyresni darbuotojai stokoja aktualių žinių

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros docentė Jekaterina Navickė pabrėžia, kad Lietuva gali didžiuotis gerais vyresnio amžiaus dirbančiųjų užimtumo rodikliais. Jos teigimu, pačiame Vilniaus universitete šiuo metu dirba 501 pensinio amžiaus asmuo, kas sudaro beveik 9 proc. visų universiteto darbuotojų.

„Geresni vyresnio amžiaus žmonių užimtumo rodikliai yra tik Švedijoje, Airijoje, Estijoje ir Latvijoje“, – pažymėjo pašnekovė.

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyrius nurodo, kad senjorai kritiškai vertina darbo rinkai aktualius savo įgūdžius. Ministerijos Komunikacijos skyriaus duomenimis bendruosius įgūdžius, tokius kaip skaitmeninio raštingumo, mokėjimo mokytis, užsienio kalbų – vyresnio amžiaus žmonės vertina gerokai prasčiau, nei jaunesni.

„Darbdaviai taip pat įvardija, kad vyresni darbuotojai stokoja naujausių žinių, technologijų, metodų valdymo įgūdžių ir pasitikėjimo savimi. Pažymėtina ir tai, kad vyresnio amžiaus žmonės, palyginti su kitų amžiaus grupių asmenimis, mažiau atviri mokymuisi“ – Eltai teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyrius.

LPK prezidentas V. Janulevičius teigė, kad valstybė ir įmonės turi investuoti lėšų į mokymo programas, tam, kad paruoštų pensinio amžiaus žmones galimiems naujiems darbams. Jo teigimu, vyresni žmonės turėtų turėti galimybę atnaujinti kompiuterinius ar kalbinius įgūdžius.

„Pagrindinė Lietuvos pensininkų problema yra užsienio kalba. Vienintelis trikdis dirbančiam pensininkui tai, kad jie dažniausiai darbuojasi lietuvių, rusų, lenkų kalbomis“, – kalbėjo V. Janulevičius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.