Už kitų metų valstybės biudžeto projektą balsavo 122 iš 122 užsiregistravusių Seimo narių.
Opozicinių frakcijų parlamentarai balsavime nedalyvavo arba balsavo prieš bei susilaikė. Už balsavo visi konservatoriai (50) ir liberalai (12) bei 9 Laisvės frakcijos nariai, o du nedalyvavo balsavime.
Premjerė Ingrida Šimonytė po priimto projekto padėkojo balsavusiems už jį. „Taip pat dėkoju opozicijai, kad šį kartą netraukė kortelių ir dėkoju ambasadoriui Antanui Vinkui už visada racionalų mąstymą“, – teigė ji.
„Šitas biudžetas yra geras, jis išpildo keletą labai svarbių tikslų, kurie šiam laikmečiui svarbūs. Pirmiausiai, tai energijos kainų šuolių sušvelninimas gyventojams ir verslui, vidurinės klasės stiprinimas per NPD ir bendrai pajamų didinimą. Dėmesys ne tik mažiausias pajamas gaunantiems, bet ir vidurinei klasei, Lietuvos investicinės aplinkos palaikymui“, – prieš priėmimą kalbėjo Laisvės frakcijos narė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Jos kolega frakcijoje Vytautas Mitalas bei Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas antrino, kad atsižvelgiant į šiuo metu esamą ekonominį neapibrėžtumą biudžeto projektas parengtas gerai.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, „ir saulė turi dėmių, ir šis biudžetas turi trūkumų“, tačiau, pasak jo, jis atliepia visuomenės poreikius. Parlamentaro teigimu, valstybės skola yra mažesnė nei Europos Sąjungos vidurkis.
Liberalas Eugenijus Gentvilas tvirtino, kad vertinant makroekonominiu požiūriu biudžetas yra geras.
„Valstybės požiūriu tai geras ir tinkamas biudžetas“, – teigė jis prieš galutinį balsavimą dėl biudžeto.
Pasak jo, biudžeto deficitas taip pat neperžengia psichologiškai svarbios 5 proc. ribos, o savivaldybių pajamos peržengia 5 mlrd. eurų ribą. E. Gentvilas džiaugėsi, kad biudžete nenumatyta naujų mokesčių, kiti nedidinami.
Laisvės frakcijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pabrėžė, kad biudžeto priemonėmis švelninamas energijos kainų šuolis ir gyventojams, ir verslui: „Žalioji ekonomika yra šio biudžeto absoliutus prioritetas“.
Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Vytautas Mitalas biudžetą pavadino „adekvačiu“.
„Kiekvieno biudžeto priėmimas turi atitikti kažkokius trilerio bruožus, bet ne tiek daug jų čia ir tėra, nes nuo pat pirmųjų biudžeto pristatymo viešumoje akimirkų ir valdantieji, ir opozicija iš esmės sutiko, kad jis yra adekvatus. Kiek mes galime padaryti šiais laikais, kai kitų metų ekonomikos padėtis nėra iki galo apibrėžta, tiek ir padarome ir padarome nemažai“, – teigė jis.
Opozicija kritikavo biudžetą teigdama, kad energijos kainų kompensacijos taikomos neatsižvelgiant į žmonių pajamas ir suvartojimą. Taip pat piktintasi, kad per mažai didinamos pensijos ir neapmokestinamosios pajamos.
„Liūdnas vaizdelis“, – po balsavimo dėl kitų metų valstybės biudžeto priėmimo komentavo opozicijos politikai.
Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas teigė, kad biudžete numatytos priemonės padės sušvelninti infliaciją, o patiems pažeidžiamiausiems gyventojams pajamos augs apie 30 proc. – labiau, nei kitąmet kils kainos. „Biudžetas atliepia plačios visuomenės poreikius“, – pažymėjo jis.
Savo ruožtu opozicija kritikuoja, jog biudžete gyventojų pajamos didinamos nepakankamai, esą infliacija auga sparčiau, tad jų perkamoji galia mažėja, o paramos priemonės netikslios, nes skiriamos ne socialiai jautriausioms visuomenės grupėms, o visiems gyventojams vienodai.
„Vien blogas viešųjų finansų valdymas infliacijos augimą padidino 12 proc., atėmus infliacijos augimą dėl dujų kainų padidėjimo. Reiškia, kad visuomenės perkamąją galią sumažinome maždaug 23 proc.“, – pabrėžė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
Jis pabrėžė, esą ir kitąmet ilgalaikės išlaidos bus nepagrįstai didelės, tačiau nepadengtos tvariomis pajamomis. Dėl to, pasak parlamentaro, ateityje vis labiau augs skolos aptarnavimo išlaidos.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos parlamentaras Dainius Kepenis kritikavo, kad kitąmet suplanuotomis išlaidomis sveikatos apsaugai ketinama finansuoti medicinos paslaugas, o sveikatinimo skatinimo priemonėms skiriama nepakankamai.
Pirmiausia apsvarstyti parlamentarų – opozicijai priklausančių Seimo narių – pasiūlymai įvairioms sritims skirti papildomą finansavimą. Daugumai jų Vyriausybė pirmadienį nepritarė.
Pasiūlymus svarstė apie pusšimtis Seimo narių iš 141. Norint, kad pasiūlymui būtų pritarta ir iš biudžeto skirti asignavimai, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip pusė (71) parlamentarų.
Kadangi tiek Seimo narių nesusirinko, nė vienam parlamentaro siūlymui nepritarta, tačiau dėl visų jų vyko diskusijos, kurios truko apie pustrečios valandos.
Seimo nariai nuo kelių dešimčių iki keliolikos milijonų eurų prašė bažnyčių stogams, lopšelių-darželių, gydymo įstaigų, mokyklų remontams, pagyvenusių žmonių savišvietai, polderiams, bibliotekoms, Tiškevičių rūmų žiemos sodo-oranžerijos modernizavimui, apžvalgos bokšto bei paminklo Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui Vytautui Trakuose statybai, geležinkelio atšakai į Šiaulių LEZ ir oro uostą, jaunos šeimos įsigyjančioms būstus, Jonavos pietrytinio aplinkkelio statybai, aplinkosaugininkų ir ugniagesių darbo užmokesčiui
Dar 170 mln. eurų prašoma pagrindinės pensijos dalies indeksavimui iki 16 proc. ir 157 mln. eurų – kelių priežiūrai.
Seimas antradienį jau apsisprendė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos. Seimo sprendimu neterminuotai ši lengvata galios apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.
Seimui antradienį nubalsavus už PVM lengvatos maitinimo įstaigoms pratęsimą vieneriems metams, kitų metų valstybės biudžeto pajamos turėtų sumažėti beveik 60 mln. eurų ir siekti 15,544 mlrd. eurų, o jo deficitas išaugtų irgi 60 mln. eurų iki beveik 3,088 mlrd. eurų. Tokioms finansų ministrės registruotoms pataisoms prieš balsavimą dėl viso biudžeto Seimas pritarė bendru sutarimu.
„Biudžetas patvirtintas, pakoreguotos biudžeto pajamos. Manau, kad bus pakoreguotos ir išlaidos, kai Vyriausybė skirstys pagal atitinkamas programas sumas, kadangi Seimas paliko nepakeistą deficitą. Tai reiškia, kad jei Seimas atsisakė keliasdešimties milijonų pajamų, reikės peržiūrėti išlaidų grupes, suplanuotas išlaidas ir tiesiog atitinkama suma sumažinti planuojamas kitų metų išlaidas“, – antradienį vakare po 2023 m. biudžeto priėmimo sakė I. Šimonytė.
Be to, akcentuoja premjerė, pasibaigus Seimo rudens sesijoje turėtų įvykti valdančiosios koalicijos susitikimas, kuriame „bus ką aptarti“.
Be to, Seimas antradienį nubalsavo, kad neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų.
Priimtu biudžetu, kitąmet iki 840 eurų didės minimali alga, pensijos didės iki 542–575 eurų priklausomai nuo darbo stažo, o bazinis pareigūnų atlyginimų dydis – iki 186 eurų.
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2023 metais augs 65 eurais iki 575 eurų. Be būtinojo stažo ji augs 60 eurų iki 542 eurų. Bendroji pensijos dalis didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 procento.
Tokiu būdu pensijos augs sparčiau tiems, kurie, būdami darbo rinkoje, sumoka didesnes socialinio draudimo įmokų sumas ar tai daro ilgiau.
Lietuvoje yra 610 tūkst. senatvės pensininkų. Socialinio draudimo pensijas gauna ir 151 tūkst. žmonių su negalia.
Vienišo asmens išmoka kitąmet augs nuo 32 iki 35 eurų. Ji priklausys apie 240 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.
Sausį bazinė socialinė išmoka auga nuo dabartinių 46 iki 49 eurų, tad atitinkamai didės nuo jos priklausančių išmokų už vaikus dydžiai.
Kas mėnesį mokami vaiko pinigai kyla nuo 80,5 iki 85,75 euro, o daugiavaikėms ir nepasiturinčioms šeimoms ar neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmokos vaikams padidės nuo 127,88 iki 136,22 euro. Vienkartinė išmoka vaikui, mokama gimus, augs nuo 506 eurų iki 539 eurų.
Verslininkams MMA nuo kitų metų pradžios augs 15 proc. iki 840 eurų. Dalis verslininkų sako, kad tai apsunkins jų veiklą ir padidins bankrotų skaičių, jie siekė, kad MMA augtų lėtesniu tempu.
Tačiau tikimasi, kad verslo padėtį palengvins numatyta 446 mln. eurų parama, pradėta taikyti jau paskutinį šių metų ketvirtį. Kitąmet valstybė kompensuos verslui pusę jo mokamos elektros kainos, viršijančios 28 centus už kilovatvalandę. Mokesčių atidėjimui, sudarant paskolos sutartis sumažintomis palūkanomis, mokesčių išieškojimo sustabdymui kitais metais numatyta 764 mln. eurų.
Tuo metu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemoje veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų narių darbo užmokestis nuo kitų metų turėtų augti vidutiniškai apie 14 proc. – nuo 153 iki 165 eurų. Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, šių įstaigų darbuotojų atlyginimas auga didžiausiais tempais.
Viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų visų darbuotojų atlyginimai turėtų augti apie 8 procentus. Gydytojų atlyginimas atskaičius mokesčius turėtų didėti vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojų – nuo 85 iki 100 eurų, o rezidentų – apie 160 eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimais, nuo sausio mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, dėstytojų ir neakademinių darbuotojų, kitų pedagogų atlyginimai augs 13 procentų.
Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga po mokesčių, priklausomai nuo stažo ar kategorijos, didės 87–129 eurais, mokyklų vadovų kils 276–341 euru. Ministerijos duomenimis, mokytojų vidutinis atlyginimas padidės 151 euru po mokesčių, dėstytojų – 172 eurais.
Kitąmet valstybės tarnautojų algos augs nuo 30 iki 66 eurų „į rankas“ dėl keliamų bazinio ir neapmokestinamojo pajamų dydžių.
Be to, valstybės tarnautojų darbuotojų stažas, atitinkamai, per metus valstybės tarnautojui darbo užmokestį padidins 1 procentu.
Prezidentas Gitanas Nausėdą kitąmet uždirbs 6189 eurus, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė – 3630 eurų, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen – 2968 eurus.
Vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ kitais metais turėtų didėti vidutiniškai 121 euru. Dėl to vidutinis pirminės grandies pareigūnų atlyginimas pasieks 1,1 tūkst. eurų, o vidurinės grandies viršys 1,4 tūkst. eurų.
Vidurinės grandies atlyginimų vidurkis Policijos departamente pasieks apie 1493 eurus atskaičius mokesčius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente – 1495 eurus, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – 1410 eurų, Viešojo saugumo tarnyboje – 1414 eurų, o Finansinių nusikaltimų turimo tarnyboje – 1807 eurus.
Numatytos elektros ir dujų kainų kompensacijos ir gyventojams, ir verslui – jos didins biudžeto deficitą. Suplanuotos ir nemažos investicijos į atsinaujinančią energetiką. Visoms šioms priemonėms numatyta iš viso 1,848 mlrd. eurų, žmonių pajamų didinimui – dar 1,58 mlrd. eurų, šalies saugumui – beveik 305 mln. eurų.
Biudžete numatyta galimybė krašto apsaugos finansavimui papildomai skirti iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) tam leidžiant skolintis, jei bendras biudžeto deficitas per metus neviršytų 4,9 proc. BVP.
