Pakėlę rankas už biudžeto įstatymą valdantieji sulaukė sprigto: Lietuva – Briuselio akiratyje

Seimo valdantieji darniai pakėlė rankas už kitų metų biudžeto įstatymą ir iškart sulaukė sprigto.

 Briuselis ketina atlikti Lietuvos apžvalgą dėl galimo ekonomikos disbalanso.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Briuselis ketina atlikti Lietuvos apžvalgą dėl galimo ekonomikos disbalanso.<br> V.Skaraičio nuotr.
 Briuselis ketina atlikti Lietuvos apžvalgą dėl galimo ekonomikos disbalanso.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Briuselis ketina atlikti Lietuvos apžvalgą dėl galimo ekonomikos disbalanso.<br> M.Patašiaus nuotr.
 Briuselis ketina atlikti Lietuvos apžvalgą dėl galimo ekonomikos disbalanso.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Briuselis ketina atlikti Lietuvos apžvalgą dėl galimo ekonomikos disbalanso.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Nov 24, 2022, 8:18 PM

Europos Komisija kaipmat paskelbė, kad priimtas teisės aktas nevisiškai atitinka ES Tarybos rekomendacijas riboti išlaidų augimą ir vykdyti neutralią fiskalinę politiką.

Todėl Briuselis ketina atlikti Lietuvos apžvalgą dėl galimo ekonomikos disbalanso.

Tiesa, tai bus daroma su daugeliu ES valstybių, tarp kurių net ir Vokietija, Nyderlandai, Ispanija, visos Baltijos šalys ir kitos. Taigi tragedijos kol kas lyg ir nėra.

Vis dėlto kas užkliuvo Europos Komisijai? Į susirūpinimą dėl galimo mažesnio konkurencingumo ar galimo spartaus algų augimo didelio dėmesio kreipti pernelyg neverta vien dėl žodžio „galimas“.

Bet Lietuva neatsižvelgė į Europos Komisijos rekomendacijas mokėti kompensacijas dėl aukštų energijos išteklių kainų tik pažeidžiamiausioms grupėms.

Būtent šios kompensacijos, kurių suma gyventojams ir verslui numatyta įspūdinga – 1,848 mlrd. eurų, yra didžiausia biudžeto vinis, lemsianti rekordinį jo deficitą, kuris turėtų siekti daugiau nei 3 mlrd. eurų, arba 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto.

Greičiausiai buvo galima sukurti kitokį mechanizmą ir šiuos pinigus paskirstyti tikslingiau, nes dabar naudos gaus tiek vos suduriantys galą su galu, tiek pakankamai pasiturintys.

Tas pat ir su verslu: visoms įmonėms bus padengta pusė išlaidų už elektrą, viršijančių 28 ct/kWh ribą.

Tiesa, galima viltis, kad tokios didžiulės sumos ir neprireiks, nes tiek dujų, tiek elektros kainos pastaruosius mėnesius gerokai mažėjo. Tuomet vasarą tektų patikslinti valstybės biudžetą, jei dabartinės energijos išteklių kainų tendencijos pasirodytų esančios ilgalaikės.

Žmonių pajamoms didinti numatyta 1,58 mlrd. eurų. Neapmokestinamasis pajamų dydis augs nuo 543 iki 625 eurų, minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) pakils 15 proc. – iki 840 eurų. Dėl šių dviejų veiksnių MMA uždirbantys gyventojai į rankas papildomai gaus 83,55 euro.

Keliais eurais bus padidintos išmokos už auginamus vaikus, nes nuo 46 iki 49 eurų bus keliamas bazinės socialinės išmokos dydis. Todėl vaiko pinigai ūgtelės nuo 80,5 iki 85,75 euro kas mėnesį, o daugiavaikių, nepasiturinčių šeimų atžaloms bei neįgaliems vaikams skirta išmoka padidės nuo beveik 128 iki daugiau nei 136 eurų.

Senjorai irgi neliks nuskriausti, nes pensijos augs išties solidžiai. Vidutinė senatvės pensija turintiems būtinąjį darbo stažą padidės 65 eurais – iki 575 eurų. Bendroji pensijos dalis bus didinama 9 proc., individualioji – 15 procentų.

Daugiau nei po šimtą eurų numatyta kelti sveikatos sistemos darbuotojų algas: gydytojams jos padidės vidutiniškai 160–180 eurų, slaugytojams – 85–100 eurų, rezidentams – 160 eurų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau apskaičiavo, kad kitąmet vidutinė mokytojų alga pakils 151 euru (atskaičius mokesčius).

Skaičiuojama, kad vidaus reikalų sistemos statutinių pareigūnų vidutinė alga, jau atskaičius mokesčius, išaugs 121 euru, todėl vidurinės grandies policininkai ar ugniagesiai turėtų per mėnesį uždirbti beveik po pusantro tūkstančio eurų.

Bus pamaloninti ir valstybės tarnautojai, nors jų algos kils šiek tiek kukliau – 30–66 eurais į rankas.

Tačiau viskas turi savo kainą. Todėl numatomos biudžeto išlaidos sieks net 18,629 mlrd. eurų, o pajamos – tiktai 15,544 mlrd. eurų.

Pastaroji eilutė galėjo būti didesnė, bet koalicijos partneriai „laisviečiai“ kartu su konservatoriais M.Majausku ir M.Skritulsku paskubomis įteisino pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo sektoriui iki kitų metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos.

Manoma, kad dėl to nebus gauta apie 60 mln. eurų pajamų.

Vis dėlto svarbiausia, kad šios PVM įstatymo pataisos įskėlė rimtą trintį Seimo valdančiojoje koalicijoje. Mat konservatorių vadovybė buvo nurodžiusi neteikti ir nepalaikyti su biudžetu susijusių iniciatyvų, kurios nesuderintos su Vyriausybe.

M.Majauskas su M.Skritulsku tam nepakluso, todėl kitą savaitę jų elgesį svarstys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Priežiūros komitetas.

Tuo metu konservatorių lyderis G.Landsbergis netgi kalbėjo apie peržengtą Rubikoną: „Apmaudu, kad buvo neišgirstas premjerės kreipimasis. Kad buvo neišgirstas ir partijos institucijų kvietimas kolegoms laikytis vieningos linijos.“

Jau anksčiau kone kryžiumi už šią lengvatą gulęsis M.Majauskas vadovauja Seimo Biudžeto ir finansų komitetui ir iš šių pareigų trauktis kol kas neketina. Pati premjerė I.Šimonytė ragino nekelti dramų, o šią situaciją su partneriais žadėjo aptarti vėliau.

Juolab kad pats biudžeto priėmimas, nors kai kas dėl jo prognozavo netgi Vyriausybės griūtį, buvo gana sklandus – už įstatymą balsavo 73 Seimo nariai, prieš – 43, o susilaikė 6.

Tradiciškai buvo atmesta galybė opozicijos pasiūlymų skirti finansavimą atskiriems objektams, pavyzdžiui, Kretingos dvarui, paminklams ar apžvalgos bokštų statybai.

Nieko stebėtina, nes tai vyksta kiekvienais metais, nesvarbu, kuri politinė partija ar koalicija būtų valdžioje.

Tačiau pasiaiškinti Europos Komisijai, jei ji pradės rimtesnį tyrimą Lietuvos atžvilgiu, nebus taip paprasta.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.