Dėl PVM restoranams nuomonės išsiskyrė
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis lengvatų nepalaiko, tad ir dėl Seimo pritarimo „laisviečių“ siūlymui taikyti lengvatinį PVM restoranams visus 2023-uosius buvo skeptiškas.
„Visiems reikia labai gerai suvokti, kas yra PVM lengvata. Tai – nesurinktos lėšos į biudžetą, negautos pajamos, kurias būtų galima nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia, pavyzdžiui, į viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, investicijas ar socialines išmokas.
Tai nėra lengvata, iš kurios naudos galėtų tikėtis vartotojai. Ir restoranai nėra pirmojo būtinumo prekė, neturtingiausi šalies gyventojai šiomis paslaugomis nesinaudoja arba naudojasi retai. Jeigu PVM lengvata būtų taikoma vaisiams, daržovėms, riešutams, grūdams, tada didžiąją dalį naudos pajustų vartotojai, nusipirktų daugiau tų produktų.
O dabar lengvata skirta vienam sektoriui ir tai atveria Pandoros skrynią – suteikus PVM lengvatą praktiškai nebeįmanoma jos atsiimti. Štai šita lengvata atsirado per pandemiją, bet šiemet rasta papildomų priežasčių, kodėl ją reikia pratęsti.
Tikriausiai rasime tam priežasčių ir 2024 m., nes artėja Seimo, prezidento rinkimai, tada bet kokių lengvatų naikinimui bus priešinamasi.
Kiekvienąkart siūlant lengvatą reikia devynis kartus pamatuoti ir įsitikinti, ar tai tikrai padidins ilgalaikį šalies konkurencingumą, suteiks didelę naudą ir parems tuos gyventojus, kuriems labiausiai to reikia“, – kalbėjo N.Mačiulis.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas paminėjo, kad jei kitąmet išvysime dar vieną energetikos ar trąšų kainų šuolį, PVM lengvatos viešojo maitinimo įstaigoms tikriausiai išvis niekas nepajus.
Visgi jis nemato problemos, kad šiai lengvatai Seimas pritarė, nes daugelyje Europos šalių lengvatiniai tarifai jau yra įvesti.
„Be to, „Eurostat“ duomenimis, Lietuva pernai buvo trečia nuo galo pagal biudžeto pajamų santykį su BVP. Tai gal tikrai verta pagalvoti apie lengvatinių tarifų įvedimą tam tikriems sektoriams ir tada labiau fokusuotis į tai, kaip iš savo didelių mokesčių surinkti kuo daugiau pajamų. Mano supratimu, problema yra prastas mokesčių administravimas ir tai, kad mes iš to didelio PVM ir didelių akcijų nesurenkame visų pajamų“, – pareiškė A.Izgorodinas.
N.Mačiulis pritarė, kad dalis verslų akivaizdžiai vengia mokesčių, todėl valdžiai nusprendus pratęsti PVM lengvatą mainais reikėjo bent jau paprašyti panaikinti išankstinius fiskalinius kvitus.
„Tai vienas iš būdų, galinčių sumažinti šešėlį. Žmonės pavalgo maitinimo įstaigose ir gauna nefiskalinius kvitus, kurie dažnai fiskaliniais kvitais ir nevirsta. Nesu girdėjęs gerų argumentų, kodėl jų reikia, tad buvo labai gera proga juos dabar panaikinti. Tada galbūt iš tiesų prie mažesnio PVM tarifo panaikinti išankstiniai fiskaliniai kvitai padėtų nesumažinti pajamų į biudžetą ir visi šioje situacijoje laimėtų“, – aiškino ekonomistas.
O šiuo metu, anot jo, pratęsus lengvatą gyventojams pigesnių kainų kavinėse ir dabar nereikėtų tikėtis. Sumas sumažinti galėtų didesnė krizė, sumenkinanti paklausą, taip pat lėčiau augančios darbo sąnaudos.
Tačiau N.Mačiulis paminėjo, kad šiemet maitinimo įstaigų apyvarta yra net dvigubai didesnė nei pernai, tad kol paklausa didelė ir vartotojų netrūks, tol ir kainos liks tokiame pačiame lygyje.
Kodėl taip brango maistas?
Maistas Lietuvoje per metus pabrango daugiau nei 30 proc., tai, kaip sakė N.Mačiulis, yra viena labiausiai brangusių prekių ir šis pabrangimas yra mažiausiai pagrįstas, nes nei išaugusios energijos išteklių, nei darbo sąnaudų, nei maistinių žaliavų kainos nepaaiškina tokio didelio kainų šuolio.
„Konkurencija tarp mažmeninės prekybos tinklų yra, sunku ją paneigti, bet ne visai aišku, kurioje grandinėje yra didžiausias kainų šuolis.
Viena iš priežasčių, kodėl šiemet kainos augo sparčiau, nei prognozavome, yra ta, kad prasidėjus karui Ukrainoje daugelis įmonių abejojo, ar gaus reikiamas žaliavas, kilo didelis neapibrėžtumas dėl energijos kainų, ypač vasarą, kada matėme sunkiai suvokiamus elektros ir dujų kainų šuolius. Tad esant paklausai įmonių priimtas pirmasis ir lengviausias sprendimas buvo didinti kainas, nes jie tikėjosi blogiausio, tikėjosi milžiniškų energijos kainų, žaliavų brangimo ar trūkumo.
Bet kol kas žaliavų, energijos kainos atslūgsta, tad galima daryti prielaidas, jog bent kai kurie maisto produktai turėtų atpigti ar bent jau nebebrangti. Kaip toliau vystysis kainos, sunku prognozuoti, man ir pačiam įdomu pamatyti“, – aiškino N. Mačiulis.
Kaip dar vieną maisto brangimo priežastį A.Izgorodinas įvardijo Europos Centrinio Banko (ECB) keliamas bazines palūkanas, dėl kurių verslams skolinimasis brangsta.
„Kuo didesnė palūkanų našta įmonėms, tuo įmonės sparčiau kelia ir galutines prekių kainas“, – sakė jis.
Kitiems metams – du scenarijai
A.Izgorodinas skaičiuoja, kad infliacija jau pasiekė savo piką ir iki metų pabaigos didesnių nei 22 proc. skaičių turėtume nebematyti. Jis tai grindžia rinkose krentančiomis naftos, dujų, elektros kainomis.
„Garantuoju, kad lapkričio ir gruodžio mėnesio infliacijos skaičiai bus mažesni nei rudens pradžioje. Bet lieka kitas klausimas: kas bus toliau?“ – kalbėjo jis.
Anot ekonomisto, pasaulio ekonomikos vystymasis turi du scenarijus – kils aukštyn arba leisis žemyn. Poveikį gali turėti greitai įsibėgėjanti JAV nekilnojamojo turto (NT) krizė, tada žaliavų kainos kristų dar labiau ir infliacija praktiškai išnyktų. Bet situacija Kinijoje infliacijos skaičius gali dar pašokdinti.
Šiuo metu Kinijoje vis dar egzistuoja griežtas pandemijos valdymas, tačiau, A.Izgorodino manymu, pavasarį karantino ribojimai gali keistis ir tada, turint mintyje, kad vartotojai ir įmonės Kinijoje yra sukaupę daug pinigų, kurių šiuo metu negali niekur išleisti, viskam atsivėrus įvyks milžiniškas ekonomikos atšokimas. O kinai yra dideli žaliavų vartotojai, tad gali įvykti dar vienas naftos, dujų, elektros, metalų kainų šuolis ir vasarą vėl matytume aukštus infliacijos skaičius, bet jie nesiektų 22 proc.
Nors, pasak N.Mačiulio, Kinijos atsigavimu net nekvepia ir net jei gyventojams būtų leidžiama vėl laisvai judėti, tai paskatintų tik šalyje gaminamų prekių ir paslaugų paklausą, o ne pramoninių metalų ar kitų žaliavų, energijos.
„Pagrindinė Kinijos nuosmukio priežastis yra NT krizė, NT kainos ten krenta jau beveik pusantrų metų, todėl ir yra sumažėjusi pramoninių metalų, energijos išteklių paklausa, ir kol kas nėra ženklų, kad Kinijos ekonomika kitąmet atsigautų.
Kaip tik matome priešingas tendencijas. Euro zonos pramonė irgi yra nuosmukyje, visi išankstiniai indikatoriai rodo, kad ir JAV kitų metų pradžioje gali patirti recesiją, o tokioje aplinkoje žaliavų paklausa krenta, energijos išteklių kaina – taip pat krenta, tad infliacinių veiksnių lieka vis mažiau ir esu beveik įsitikinęs, kad kitąmet daugiau laiko skirsime ne kalboms apie infliaciją, kuri nuolat mažės, o jau apie galima ekonomikos nuosmukį, jo gylį, mažėjančias NT kainas, didejantį nedarbą ir kitas problemas“, – sakė N.Mačiulis.
