– Ką manote dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų restoranams ir viešbučiams?
– Dauguma restoranų klientų yra lietuviai, todėl, kodėl jiems reikia lengvatinio tarifo, neaišku. Bet dauguma viešbučių klientų yra užsieniečiai, vadinasi, šios paslaugos lyg eksportas, o jam turi būti taikomas lengvatinis tarifas.
– Tai gal išvis viešbučiams taikyti nulinį PVM?
– Taip neišeitų padaryti, nes dalis klientų vis tiek yra lietuviai, o mes neisime ir neskaičiuosime, kiek kiekviename viešbutyje yra lietuvių ir užsieniečių. Kadangi turime du pagrindinius PVM tarifus – 9 proc. ir 21 proc. – viešbučiams tinka ir 9 proc.
– Ekonomistas Raimondas Kuodis sako, kad visiems PVM sumažinus nuo 21 iki 17 proc. jokių lengvatų nereikėtų.
– Kam tas populizmas? Kas yra mokesčiai? Be to, kad tai biudžeto pajamų šaltinis, reikia nepamiršti, kad tai dar yra ir instrumentas vartojimui veikti. Kodėl yra akcizai alkoholiui, rūkalams, degalams? Nes norime sumažinti jų vartojimą.
O kodėl Lenkija sumažino PVM maistui? Nes nori padidinti pardavimus. Mes sumažinome PVM centriniam šildymui, nes tai – būtinoji paslauga, be jos žmogus apsieiti negali.
Apskritai dviejų PVM tarifų sistema nėra blogas sprendimas, o daugiau skaičių įvedinėti nereikia, negali mokesčių sistema būti per daug sudėtinga. Bet į ją turime nepamiršti žvelgti ne tik kaip į pinigų surinkimą, bet ir kaip į vartojimo reguliavimą, todėl minčiai, kad visiems reikėtų taikyti 17 proc. PVM, nepritariu.
– Apžvelkime 2022-uosius, kokie jie buvo Lietuvai, gyventojams?
– Pajamos daugeliui augo visai neblogai, biudžetas taip pat atrodė gerai. Nors pavasarį buvo laukiama, kad Lietuvos ekonomika kris, ji nekrito, ekonominiai rodikliai nėra blogi. Pamenate 2009 m.? Tada ir bendrasis vidaus produktas stipriai krito, nedarbas šoktelėjo. O dabar nedarbas išliko nedidelis, eksporto rodikliai kol kas geri. Tad visai neblogai atsilaikėme prie tikrai pablogėjusių išorinių sąlygų.
Viena, kas mus veikia itin neigiamai, yra labai aukštos kainos, bet jos kilo gal pusantrų metų, o mūsų atlyginimai sparčiai augo jau pastaruosius penkerius metus. Todėl vidutiniškai žmonių perkamoji galia neturėjo labai sumažėti, ji turbūt panaši į 2020 m.
Žinoma, nerimo dėl kitų metų išlieka daug.
– Ką prognozuojate kitiems metams?
– Infliacija jau po truputį pradeda mažėti, ir, atsižvelgiant į pasaulio biržų duomenis, kainų augimas turėtų lėtėti, galbūt susivienodins su atlyginimų augimu.
Bet viskas priklausys nuo to, kokia bus žiema. Juk Lietuva priklauso nuo importuojamų prekių kainų. Importuojame ir naftą, ir dujas, ir elektros energiją perkame. Jei žiema Europoje bus šalta, dujų, elektros kainos bus aukštos, vadinasi, pavasarį laukai bus dirbami su didelėmis sąnaudomis, nes trąšos, degalai bus brangūs ir infliacija pasaulyje liks aukšta. Jei ji liks aukšta, Europos Centrinis Bankas (ECB) toliau kels bazines palūkanų normas, o tai taps papildomu neigiamu veiksniu visai Europos ekonomikai.
Lietuvai keliamos palūkanos irgi nėra gerai, bet Europai – dar blogiau, nes kitos valstybės yra įsiskolinusios labiau nei mes, o augant palūkanoms brangsta paskolų aptarnavimas.
Juk ir 2009 m. Lietuva skolinosi, kad bent kiek nors kompensuotų kritimą, bet per daug skolintis negalėjo, nes palūkanos buvo labai didelės. Viena yra, kai galima skolintis už nulines ar neigiamas palūkanas, ir kita, kai staiga palūkanos ima siekti, tarkime, 5 proc. Apetitas skolintis iš karto mažėja. Tada mažiau pinigų galima skirti socialinei paramai, kompensacijoms, ekonomikos skatinimui ir tai tampa papildomu ją stabdančiu veiksniu.
O dar pažiūrėkime ir į privačių verslų skolas, kitose šalyse jos taip labai didelės, ir paskolų aptarnavimai joms irgi brangs. Gali būti, kad pernelyg spartus palūkanų didinimas prives ne tik Lietuvos, bet ir dalį Europos Sąjungos (ES) įmonių prie bankrotų. Jau ir dabar kai kurios ES įmonės atrodo prastai, „zombinių“ įmonių skaičius yra išaugęs.
Ir apskritai infliacija liktų aukšta, gal ne 20 proc., bet tokia, kuri slopintų vartojimą. Tada ir žmonių lūkesčiai prastėtų, nekilnojamojo turto (NT) rinka trauktųsi, statybos stotų. O tai blogas ženklas, nes ES, kuri yra pagrindinė mūsų rinka, paklausa toliau būtų slopinama ir tada kristų mūsų eksportas, o mes nuo jo labai priklausomi. Kai eksportas krenta, iš karto krenta ir šalies BVP, didėja nedarbas. Prisiminkime 1999 m., kada stipriai sumažėjo eksportas į Rusiją, arba 2009-uosius, nors tąkart ekonomika smuko dėl kelių priežasčių: ekonomika buvo perkaitusi, buvo išdalinta labai daug kreditų ir krito eksportas.
Nors reikia pripažinti, kad ECB bijo kelti bazines palūkanų normas, jis supranta, kad tai atneštų neigiamą poveikį ES ekonomikai, kuri ir taip jau yra prastos formos. Bet nėra kur dėtis. Aukšta infliacija jau ilgokai užsilaikė, o ECB tikslas yra ją išlaikyti žemiau 2 proc., nuo kurių mes dabar labai toli.
Be to, ECB negali ignoruoti ir to, kad JAV Federalinis rezervų bankas (FED) kelia palūkanas ir žada tai daryti toliau. Jei ECB palūkanų nekels, euras dolerio atžvilgiu smuks, o biržose juk viskas parduodama doleriais. Tokiu atveju Europos atotrūkis nuo JAV didėtų ir tai taptų papildomu veiksniu infliacijai toliau augti.
Tad jei žiema bus šalta, matysime Europoje ekonomikos nuosmukį, deja, kartu ir Lietuvos.
– Gal dėl elektros kainų bent kiek pagelbės tai, kad nemažai žmonių jau turi ar šiuo metu įsirengia saulės elektrines?
– Tas konkretus žmogus, kuris įsirengė saulės elektrinę, matys mažesnę kainą, bet bendrai rinkai tai įtakos tikrai nepadarys. Vis tiek didžiąją dalį elektros energijos mes perkame iš „Nord Pool“ biržos.
Ir apskritai, manau, Lietuvoje saulės elektrinių ar vėjo jėgainių pagaminama elektros energija bus brangesnė nei „Nord Pool“ biržoje. 2019 m. rugpjūtį kaina buvo tikriausiai 10 kartų mažesnė nei šiemet, tiesiog šiemet dėl įvairių priežasčių pasiekėme kainos pikus, kurių vėliau sugrįžus į vėžias neturėtų būti.
Šiaurės šalyse pagaminama elektra vis tiek turėtų likti pigesnė nei mūsų, nes, visų pirma, tos šalys turi hidroelektrines, kurių gaminama elektra yra pati pigiausia. Antra, tos šalys turi atominių elektrinių, jau atidirbusių ir atpirkusių investicinius kaštus, o kai ir visos paskolos grąžintos, tų elektrinių energija tampa pigi. Švedijoje tokių elektrinių pilna, tad, mano manymu, „Nord Pool“ biržoje elektros kaina greičiausiai vis tiek bus mažesnė nei mūsų gaminamos elektros.
– O jei žiema bus šilta, ką tada matysime?
– Tada dujų kaina nukris, nes jų tiek daug nereikės ir visiems jų užteks. Jau ir dabar saugyklose turime dujų perteklių, jos užpildytos gerokai daugiau nei įprasta.
O jei dujos atpigtų, sumažėtų ir elektros, naftos kaina, tada ir infliacija imtų sparčiau mažėti. Tokiu atveju bazinės palūkanos tikriausiai būtų keliamos lėčiau arba išvis nustojama jas didinti. Tada ES lauktų geresnė situacija, galbūt net ekonomikos augimas.
– Jei infliacija imtų rimti ir ECB daugiau bazinių palūkanų normų nebekeltų, dėl paskolų gyventojams aktualus EURIBOR rodiklis taip pat iškart nustotų augti?
– EURIBOR praktiškai kartu „važiuoja“ su ECB bazinėmis palūkanų normomis, tai jei jos nebebus keliamos, neturėtų augti ir EURIBOR.
– Sakykite, kaip suprasti infliacijos pikų spėliones. Pasirodžius ekonominiams rodikliams analitikai sako, kad infliacijos pikas jau pasiektas, bet po mėnesio paskelbus naujus skaičius šie jau sako, kad piko nebuvo, jis yra dabar. Tokios prognozės buvo keičiamos jau keliskart.
– Aš dar rugsėjį maniau, kad infliacijos pikas yra pasiektas ir nuo to laiko skaičiai turėtų po truputį mažėti, bet po mano žodžių dar mėnesį infliacija augo. Tiksliai to niekas negali pasakyti ir numatyti. Žiūrime į pasaulio biržas, matome, kad metalas pinga, mediena jau yra keturiskart atpigusi nuo piko, tad jei ten kainos ėmė kristi, tai pajusime ir Lietuvoje.
Žinoma, nebūtinai žaibiškai, nes ne gyventojai perka prekes biržose, o įmonės. Ir mes nežinome, kiek už didesnę kainą įmonės kažkada prisipirko tų prekių, kurias mums aukštesnėmis kainomis dabar pardavinėja. Kai sandėliai ištuštės, prekės bus perkamos tomis žemesnėmis kainomis, tada ir gyventojai tai pajus.
Tad, kai prognozuojame infliacijos piką, žvelgdami į biržas, reikia suprasti, kad kurį laiką ta infliacija gali likti tame pačiame lygyje ar truputį pakilti, bet vis tiek greitu metu skaičiai turėtų imti leistis žemyn. Nors, žinoma, kaip minėjau, viskas priklauso nuo žiemos.
– Kadangi kitų metų prognozės nėra visiškai aiškios, vertėtų geriau susispausti ir pataupyti ar visgi, jei padengus visas išlaidas iš atlyginimo pinigų dar lieka, juos kur nors investuoti?
– Didžioji dalis Lietuvos gyventojų apskritai turi labai mažai galimybių investuoti, ypač tada, kai pabrangsta būtinosios prekės ar kai auga nedarbas. Ir išvis kur reikėtų investuoti, kai skaičiai krenta, visi laukia, kol ir NT kainos kris. Kur? Niekur.
Investuoti reikia tada, kai laukiama augimo, o šiuo metu yra atvirkščiai. Turime aukštas kainas ir laukiame jų kritimo. Tad kai laukiama krizės, kol situacija dar nėra aiški, verčiau pataupyti, sumažinti vartojimą. Juk kai ekonomika krenta, krenta ir NT kainos, ir nuomos kainos, ir akcijų kainos.
Žinoma, galbūt galima investuoti į Vyriausybės vertybinius popierius, jei palūkanos siekia apie 4 proc. Aišku, visos infliacijos tai nekompensuos, bet tai bent kiek geriau, nei tiesiog laikyti pinigus banke. Bet daryti rimtesnes investicijas su aukštesnėmis palūkanomis šiuo metu yra labai rizikinga.
– Ar pats kažkur investuojate?
– Su žmona esame pensininkai, papildomų pinigų neturime, bet tiek, kiek turime, užtenka. Turime gerą NT ir daugiau dėl investavimo per daug galvos nesukame. Tiesiog dėl išaugusios infliacijos vartojimą susimažinome 20 proc. ir praktiškai tos infliacijos nepajutome, gyvenimo kokybė beveik nenukentėjo.
Suprantu, kad yra šeimų, gaunančių mažas pajamas, joms ir sutaupyti ką nors sudėtinga, bet žvelgiant į bendrą vaizdą matyti, kad Lietuva tapo turtinga valstybe, palyginti su Moldova, Ukraina, Baltarusija. Gyvename tikrai neblogai, pajamos tokios, kad nereikia smarkiai taupyti, jog įsigytume būtiniausias prekes ir paslaugas, tiesiog užtenka sumažinti perteklines išlaidas. Juk galima važiuoti į užsienio kelionę pailsėti arba nevažiuoti. Taip pinigų bus sutaupoma, o ir tai nėra kažkoks didelis praradimas, gyvenimo kokybės pablogėjimas.
