„Mėnesinės infliacijos išsikvėpimas stebimas jau kurį laiką, todėl sausis, matyt, bus tas mėnuo, kai Lietuvoje bus fiksuojama defliacija. Ją lems ir sezoniškumas, ir vangesnis gyventojų pokalėdinis noras eiti į parduotuves“, – BNS antradienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, seniai matytas defliacines tendencijas kitąmet turėtų skatinti energetikos išteklių kainų stabilizavimas ir per metus susiformavusi aukšta infliacijos palyginamoji bazė.
„Aišku, dar užtruks nemažai, kol palyginamoji bazė sugebės sumažinti tuo didelius prieaugius, kuriuos patyrėme per šiuos metus ir kurie akumuliavosi, tačiau pirmojo būtinumo prekės negali brangti nuolatos. Artėjame prie to prisisotinimo taško, kai gyventojai tiesiog bus priversti keisti savo elgseną ir gerokai karpyti savo išlaidas“, – sakė ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė atkreipia dėmesį, kad realus vartojimas šiemet mažėja, tačiau dar nežymiai.
„Tai rodo, kad tas infliacijos kirtis nėra dar toks skaudus, kad reikšmingai pakeistų gyventojų vartojimo prioritetus“, – sakė ekonomistė.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad mažesnę infliaciją lapkritį labiausiai lėmė mažėjančios degalų kainos.
„Kaip sakiau anksčiau, pagrindinis nežinomasis bus, kaip suvaikščios degalų kainos (...) Pasisekė, kad ir naftos kainos, ir jos perdirbimo maržos yra šiek tiek sumažėjusios, tai turėjome degalų kainų sumažėjimą lapkričio mėnesį ir tai buvo pagrindinis veiksnys, kuris lėmė, kad ta infliacija lapkritį buvo mažesnė“, – BNS teigė T. Povilauskas.
Anot jo, infliaciją taip pat mažino mažėjančios šilumos kainos bei prekybininkų taikomos nuolaidos.
„Apskritai lapkritis juk yra išpardavimų mėnuo (...) Jei žiūrėsime lapkritį su spaliu, tai lapkritis tos mažesnės infliacijos mėnuo, tai galbūt tai irgi ženklas, kad tos nuolaidos darė sezoninę įtaką“, – teigė T. Povilauskas.
Pasak ekonomisto, infliacija gruodį priklausys nuo degalų kainų: „Jeigu degalų ženkliau nepasikeistų per gruodį, tai gruodį tikėtina, kad ta metinė infliacija (...) turėtų būti žemiau 21 procento“.
Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė sako, jog infliacijos sumažėjimui didžiausios įtakos turėjo mažėjęs įvairių energijos prekių metinis kainų augimas.
Pasak jos, per mėnesį atpigo elektra, dėl kritusių naftos kainų ir stiprėjusios euro vertės dolerio atžvilgiu sumažėjo degalų kainos, pigo ir šilumos energija, todėl mažėjo ir metinis šių prekių kainų augimas.
„Panašu, kad metinės infliacijos pikas jau buvo pasiektas rugsėjo mėnesį ir jei neįvyks netikėtų pokyčių rinkose, ateityje metinė infliacija turėtų toliau mažėti“, – komentare sakė L. Mociūnaitė.
Pasak ekonomistės, tam įtakos turės vis labiau stiprėjantis aukštesnės palyginamosios bazės efektas, ir vis labiau galutinėse kainose atsispindintis sumažėjusių transportavimo, metalų, naftos ir kitų žaliavų kainų poveikis.
„Vis dėlto metinės infliacijos mažėjimas nebus labai staigus – metinis gamintojų kainų augimas spalio mėnesį nors ir sumažėjo, tačiau vis dar buvo didelis. Spalio mėnesį apdirbamosios gamybos produkcijos, skirtos Lietuvos rinkai, kainos buvo 27,4 proc. didesnės nei prieš metus, tad tai dar palaikys spaudimą infliacijai artimiausiais mėnesiais“, – sakė LB analitikė.
Statistikos departamentas paskelbė, kad išankstinė metinė infliacija lapkritį siekė 21,4 proc., vidutinė metinė – 18,1 proc., o mėnesio – 0,3 procento.
Infliacija išsikvepia
Metinei infliacijai vis dar laikantis virš 20 proc. ribos, tačiau mažėjant antrą mėnesį iš eilės, Lietuvos banko (LB) vadovas ir finansų ministrė teigia, jog infliacija išsikvepia, o kitąmet nesant nenumatytų aplinkybių ji turėtų gerokai sumažėti.
„Infliacija slūgsta. Jos pikas jau buvo pasiektas, o įvairios institucijos kitąmet prognozuoja vidutinį metinį infliacijos lygį mažiau 10 proc.“, – komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministrės teigimu, infliacijos mažėjimą lemia vartojimo susitraukimas ir energijos išteklių kainų stabilizavimasis.
„Tolesnė infliacijos raida priklausys nuo karo trukmės ir intensyvumo, taip pat nuo bandymų manipuliuoti rinka bei nuo Kinijos rinkos – dedamųjų, kurios gali paveikti bendrą infliacijos lygį, yra labai daug, tačiau centrinis scenarijus yra toks, kad infliacija kitais metais turėtų nuslūgti“, – sakė G.Skaistė.
Pasak Lietuvos banko vadovo Gedimino Šimkaus, nors infliacija šiek tiek sumažėjo jis vis dar gerokai per aukšta.
„Tokia didelė ji išliks su mumis dar kurį laiką ir turbūt nėra didelio skirtumo tarp 21 ar 19 proc. Tai tiesiog per aukšti skaičiai“, – sakė G.Šimkus.
Centrinio banko vadovas sutinka, kad kitąmet mėnesio infliacija mažės, nes jau buvo pasiektas žaliavų kainų pikas.
„Tie žaliavų kainų pikai – energijos, maisto kainų rinkose jau yra įvykę ir, duok, Dieve, nebepasikartos“, – sakė G.Šimkus.
