Iš viso nuo šių metų pradžios iki spalio pabaigos Lietuvos oro uostai aptarnavo 4 mln. 568,1 tūkst. keliautojų. 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu keleivių buvo beveik 2,5 karto mažiau – 1 mln. 862,7 tūkst. Vis dėlto keleivių srautai dar nėra tokie, kokie buvo priešpandeminiu laikotarpiu, – 2019 m. per pirmuosius dešimt mėnesių oro uostai priėmė 5 mln. 531,8 tūkst. keleivių.
Per pirmuosius tris 2022 m. ketvirčius įvykdyti 37 293 skrydžiai, 2021 m. per tą patį laikotarpį – 220 758, 2019 m. – 46 566 skrydžiai.
Išsiilgo atostogų
Pasak Lietuvos turizmo asociacijos vykdančiosios direktorės Mildos Plepytės-Rainienės, tokius drastiškus keleivių srautų pokyčius nulėmė pandemija – 2021 ir 2020 m. dėl kelionių suvaržymų, privalomų testavimų ir saviizoliacijos daugelis tautiečių rinkosi poilsį Lietuvoje ar artimesnes atostogų kryptis.
Šiemet kelionių suvaržymų nebeliko, todėl vėl galima matyti keleivių srautų augimą. Asociacijos vadovės teigimu, aviacijos sektorius nebuvo tinkamai pasiruošęs tokiam keleivių skaičiaus augimo šuoliui.
„Pandemija paliko juodą dėmę – beveik pusė turizmo sektoriaus darbuotojų buvo atleisti. Niekas nesitikėjo tokio staigaus ir greito turizmo sektoriaus atsigavimo. Vasarą, kai buvo pats atostogų pikas, kilo nemažai nesusipratimų, kai skrydžiai buvo atšaukti arba vėlavo. Tai lėmė drastiškai išaugęs keliaujančiųjų skaičius. Žmonės buvo alkani kelionių, pavargę nuo suvaržymų ir galbūt per pandemiją taip ir neišleidę atostogoms taupytų pinigų“, – pasakoja M. Plepytė-Rainienė.
Tiesa, šie metai turizmo sektoriui taip pat buvo kupini iššūkių. Vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje kuriam laikui buvo sujaukęs tautiečių atostogų planus.
„Matome, kad prasidėjus karui turizmo sektoriuje buvo juntamas tam tikras štilis. Visuomenė buvo pasimetusi, o gal ir vyraujančios nuotaikos neskatino keliauti ir pramogauti. Tokie dalykai labai veikia turizmo sektorių. Visiems prireikė laiko suvokti, kas vyksta. Bet po truputį vėl viskas grįžo į savas vėžes“, – teigė asociacijos direktorė.
