„Dėl viršpelnių derybos vyksta. Mes reikalausime ir kitų dalykų iš energetikos ministro, tiek dėl derybų Europos Sąjungos formatu. Šiuo metu intensyviai tebediskutuojama dėl kainų kepurės (dujų kainų lubų – ELTA) ir vis dar egzistuoja tam tikri nesutarimai, numatyti du papildomi posėdžiai energetikos ministrų gruodžio mėnesį, EVT gruodžio viduryje rinksis“, – trečiadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Taip ir dėl viršpelnių, reikia dirbti darbą, kuris yra patikėtas ir atnešti tam tikrus rezultatus“, – pridūrė jis.
Energetikos viceministrė: derybos tęsiasi
Energetikos viceministrė Inga Žilienė tikina, kad derybos su pagrindine elektros eksportuotoja Lietuvai – Švedija – dar tęsiasi. Abi šalys tariasi, kokiomis sąlygomis švedai dalinsis jų viršplaninėmis elektros ne iš dujų gamintojų pajamomis, ką yra įpareigojusi Europos Sąjunga (ES).
Anot viceministrės, D. Kreivys su Švedijos kolega šiuo klausimu susitiks kitą savaitę.
„Derybos su Švedija šiuo metu vyksta, jau buvo keli susitikimai, dokumentai taip pat išsiųsti. Kitą savaitę planuojamas dar vienas susitikimas, aukščiausiu lygiu, tarp energetikos ministrų“, – Eltai trečiadienį teigė I. Žilienė.
„Derybos tęsiasi“, – patikino ji.
ELTA primena, kad dar spalį už energetiką atsakingi Europos Sąjungos ministrai patvirtino EK pasiūlytą aukštų energijos kainų suvaldymo priemonę – apmokestinti viršplanines ne iš dujų elektrą gaminančių įmonių pajamas ir surinktomis lėšomis Bendrijos šalyse sumažinti elektros kainas.
Dėl elektros biržoje taikomo kainų nustatymo mechanizmo ir aukštų dujų kainų jos uždirba didelius pelnus, kadangi parduoda elektrą už tą pačią kainą kaip ir elektros gamintojai iš dujų, nors iš atsinaujinančių išteklių, branduolinės energijos ir kitų ne dujinių šaltinių elektra gaminama gerokai pigiau.
Kadangi Lietuvoje tokių generacijos pajėgumų trūksta, EK įpareigojo didžiausią elektros eksportuotoją Švediją su Lietuva iki gruodžio 1 d. pasirašyti dvišales sutartis, pagal kurias dalis švedų gamintojų viršplaninių pajamų atitektų Lietuvai.
Lapkričio pradžioje Energetikos ministerija Eltai teigė, kad dvišalėms deryboms yra pasiruošta – EK jau turėjo būti pateikti elektros importo duomenys, kuriais pagrindžiama, kad Švedija yra pagrindinė elektros eksportuotoja Lietuvai,
Kartu ministerija atkreipia dėmesį, jog šiuo metu dujų kainos rinkose yra nukritusios žemiau nei numatytas slenkstis, nuo kurio būtų skaičiuojami viršpelniai, tad šią priemonę nustatančiame EK reglamente minėto mechanizmo šiuo metu gali ir neprireikti.
Tokie viršpelniai turėtų būti skaičiuojami ne tik iš didžiausios į Lietuvą elektros eksportuotojos, bet ir iš Lietuvos vietinių gamintojų.
Pajamos turėtų būti apmokestinamos nuo 180 eurų už megavatvalandę (MWh).
