Rusijos aviacija pamažu miršta, tačiau daugeliui keleivių šalies viduje niekas nepasikeitė: kaip tai įmanoma

Rusijos karas prieš Ukrainą tiesiogiai paveikė Rusijos civilinę aviaciją. Ekspertai teigia, kad ji pamažu miršta. Kokios to priežastys?

Pati Rusija neturi didelių pajėgumų gaminti civilinius orlaivius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pati Rusija neturi didelių pajėgumų gaminti civilinius orlaivius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pati Rusija neturi didelių pajėgumų gaminti civilinius orlaivius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pati Rusija neturi didelių pajėgumų gaminti civilinius orlaivius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pati Rusija neturi didelių pajėgumų gaminti civilinius orlaivius.<br>G.Šiupario nuotr.
Pati Rusija neturi didelių pajėgumų gaminti civilinius orlaivius.<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 3, 2022, 8:11 PM, atnaujinta Dec 4, 2022, 10:06 AM

Priešingai nei prognozavo daugelis ekspertų, Rusijos civilinė aviacija po to, kai šaliai buvo įvestos sankcijos dėl karo prieš Ukrainą, dar nenustojo egzistuoti. Rusijai įsiveržus į kaimyninę šalį, Vakarų valstybės uždarė savo dangų Rusijos orlaiviams. Daug oro linijų bendrovių nustojo bendradarbiauti su partneriais Rusijoje, o orlaivių gamintojai „Airbus“ ir „Boeing“ nutraukė lėktuvų dalių tiekimą į Rusiją.

Ne vienas manė, kad Rusijos civilinė aviacija tokioje situacijoje neišsilaikys nė dviejų savaičių. Tačiau net ir praėjus šešiems mėnesiams lėktuvai tebeskraido. Daugumai Rusijos keleivių, bent jau šalies viduje, niekas nepasikeitė. Kaip tai įmanoma?

„Viskas priklauso nuo įvairių priežasčių kombinacijos, – sako JAV aviacijos ekspertas Richardas Aboulafia iš konsultacinės bendrovės „AeorDynamic Advisory“. – Tai sankcijos, kurių galima išvengti, turimos komponentų atsargos, kūrybiškas problemų sprendimas ir esamo parko išmontavimas dalims“.

Kas išgelbėjo civilinę aviaciją?

Prieš karą Rusijos oro linijos turėjo daugiau kaip 800 lėktuvų, kurių dauguma buvo pagaminti Vakaruose. Iš viso 2019 m., prieš koronaviruso pandemiją, Rusijos oro linijomis pasinaudojo daugiau nei 120 mln. keleivių. Šiuos duomenis pateikė „Aeroflot“. Daugiau nei pusė jų skrido tarptautiniais skrydžiais. Prasidėjus plataus masto Rusijos karui prieš Ukrainą, šie tarptautiniai maršrutai dėl sankcijų beveik visiškai nutrūko.

R.Aboulafios teigimu, beveik perpus susitraukus tarptautinių skrydžių maršrutams tas į naudą išėjo Rusijos aviacijai. Mat sumažėjus skrydžių, lėktuvai, kurie priversti likti ant žemės, gali būti išmontuojami dalims. „Rusijos prioritetas – išlaikyti vidaus skrydžius. Jei nebereikia rūpintis, kaip aptarnauti tarptautinius maršrutus, galima atlaisvintus išteklius ir atsargines dalis panaudoti šalies aviacijos reikmėms“, – „dw.com“ komentavo „AeorDynamic Advisory“ atstovas.

Rusijos civilinės aviacijos ekspertė Anastasija Dagajeva sutinka: „Mažėjant skrydžių skaičiui, vis daugiau orlaivių liekant ant žemės ir neturint galimybės įsigyti svarbiausių komponentų, orlaivių išmontavimas atsarginėms dalims tikrai yra išeitis“.

Rusijos civilinė aviacija beveik išimtinai naudoja modernius „Boeing“ ir „Airbus“ keleivinius orlaivius. Šie orlaiviai dažniausiai buvo nuomojami ir priklauso užsienio investuotojams.

A.Dagajeva aiškina, kad tai tapo įmanoma dėl 2001 m. Keiptaune (PAR) pasirašytos sutarties: „Ji leidžia investuotojams daryti prielaidą, kad visų dalyvaujančių valstybių kredito rizika yra maža. Dėl to tokia besivystanti šalis kaip Rusija devintajame dešimtmetyje galėjo atnaujinti savo pasenusį sovietinių laikų lėktuvų parką.“

Pasak „dw.com“ pašnekovės, Rusija, naudodama modernius vakarietiškus lėktuvus, įdiegė naujus saugos standartus ir vakarietiškus aptarnavimo intervalus, o tai labai pagerino oro kelionių saugumą ir efektyvumą.

„Mes tuos lėktuvus pavogėme“

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, daugelis užsienio investuotojų pareikalavo, kad Rusija grąžintų išsinuomotus lėktuvus – apie 500 orlaivių, kurių vertė viršija 10 mlrd. dolerių. Tačiau kovą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, pagal kurį šiuos lėktuvus galima perregistruoti Rusijoje.

„Mes galiausiai pavogėme šiuos lėktuvus, – sako ekspertas iš Rusijos Vadimas Lukaševičius, su ironija pabrėždamas, kad „dabar mūsų užduotis – pavogti komponentus. Šiandien tai – civilinės aviacijos išlikimo klausimas“.

Didelė Rusijos civilinės aviacijos viltis buvo Iranas. Tarptautiniu mastu izoliuota šalis, dešimtmečius gyvenanti sankcijų sąlygomis, rado įvairių būdų joms apeiti. Tačiau lūkesčiai nepasitvirtino.

„Iranas orlaivius naudoja nuo 70-ųjų ir 80-ųjų metų. Šie lėktuvai nėra tokie priklausomi nuo programinės įrangos ar puslaidininkių, – teigia R.Aboulafia. – O Rusija naudoja modernius orlaivius, kuriems labai reikia būtent šių technologijų. Sankcijos kelia didelių problemų Rusijos aviacijai. Pati Rusija neturi didelių pajėgumų gaminti civilinius orlaivius“.

Dėl Ukrainoje sukelto karo Rusija beveik neturi galimybių patekti į atsarginių lėktuvų dalių rinką. Dėl to, anot amerikiečių eksperto, Rusijoje greitai neliks jokių komponentų. „Ieškoti kai kurių dalių šen bei ten, dėl detalių išardyti veikiančius lėktuvus – tokių priemonių gali užtekti daugiausiai metams, ir niekas nežino, kas bus tada“, – sako R.Aboulafia.

Omenyje reikia turėti ir tai, jog dėl to, kad Rusija pažeidė Keiptauno sutartį, lizingo bendrovės ateityje nenorės rizikuoti ir gali likti be naujų orlaivių.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.