Kauno valstybinis muzikinis teatras po dvejų metų pagaliau restauruotas ir šį rudenį nušvito naujai. XIX amžiaus pabaigoje pastatytas istorinis pastatas atėjus tamsiajam paros laikui šviečia elegantiškomis spalvomis, kurios išryškina unikalius fasado elementus.
Kaip atrodys šviesos, sprendė šviesų dailininkas Arvydas Buinauskas. Jis pasiūlė interaktyvų teatro fasado apšvietimą, kurį įkvėpė Lvovo operos ir baleto teatras. Šiuo metu vakarais muzikinio teatro fasadas šviečia Ukrainos vėliavos spalvomis.
Teatrų ir muziejų atstovai „Laikinajai sostinei“ atskleidė, kaip šviesomis neišlaidaudami kurs šventinę nuotaiką ne tik kauniečiams, bet ir miesto svečiams.
Rūpi emocinė žmonių būklė
Siekiant sutaupyti Kauno valstybinio muzikinio teatro apšvietimui panaudotos LED lempos. Be to, patys prietaisai veikia apie 50 proc. pajėgumu.
Tačiau teatro vadovo patarėjas Rimantas Lekavičius sakė, kad praeivių ir teatro lankytojų emocijos svarbiau už pinigus.
„Lapkričio, gruodžio mėnesiais yra amžinas pavakarys. Norisi, kad muzika būtų ne tik teatro scenoje, bet ir praeinančiam žmogui šviestų, žadintų geras emocijas ir jausmus. Išjungti tikrai nenorėtume, kad žmonių nevarytume į depresiją. Manau, emocinę visuomenės būklę labai sunku pasverti keliais šimtais eurų“, – sakė jis.
Apšvietimo sąnaudas iš dalies finansuoja Kultūros ministerija, kitą dalį išlaidų dengia pats teatras.
„Kaina priklauso nuo to, kiek laiko švies. Anksčiau teatro apšvietimo laikas buvo numatytas nuo sutemimo iki vidurnakčio ir nuo 6 val. ryto iki kol prašvis. Dabar tą laiką sutrumpinome. Kai sutemsta, švies iki 22 val., o ryte – nuo 7 val. iki kol prašvis. Išlaidos apšvietimui – keliolika eurų per parą“, – komentavo R.Lekavičius.
Siūlo susiimti ir išgyventi
Nacionalinis Kauno dramos teatras tamsiuoju laikotarpiu bus apšviestas ypač taupiai.
„Esame sukūrę ekonominę programą. Pastatas apšviečiamas spektaklių metu, o kai spektaklio nėra, naudojame visiškai ekonominį variantą – šviesos duoda ant fasado esantys monitoriai. To užtenka ir dėmesiui pritraukti, ir aplinkai apšviesti, kad praeinantys jaustųsi jaukiau“, – pabrėžė teatro generalinis direktorius Egidijus Stancikas.
Jis tikino, kad teatro pozicija – solidarizuotis su valstybe.
„Suvokiame, kad kiek kiekvienas sugebėsime protingai prisitaikyti ir pataupyti, tiek valstybėje turėsime daugiau išteklių. Nematome reikalo išsiskirti ar būti labiau matomi, kai reikia susiimti ir išgyventi. Gyvename suvokdami situaciją, solidarizuodamiesi ir nepanikuodami“, – pridūrė pašnekovas.
Per mėnesį teatrą apšviesti kainuos kelis šimtus eurų.
„Stengiamės ir pastato viduje, ir išorėje naudoti ekonominį režimą, nes tai yra visų mūsų pinigai. Kad ir tų pinigų papildomai duota, jų nėra pakankamai. Mes esame priklausomi nuo biržos kainų... Žiema dar tik artėja, nežinia, kiek ji pareikalaus iš mūsų resursų“, – atviravo E.Stancikas.
Taupyti žadama ir per kalėdinį laikotarpį. „Dar ieškome variantų, kaip puošime. Tradiciškai puošdavomės girliandomis, jos labai minimaliai reikalauja energijos, bet akcentas – tikrai maksimalus. Naudojame veidrodinio principo atspindžius, tuomet atrodo, kad tų lempučių labai daug“, – sakė E.Stancikas.
Muziejus – be apšvietimo
Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastato fasadas ir šalia esantis sodelis apšviečiami pagal numatytus saugumo reikalavimus, tačiau siekdamas sutaupyti šiais metais muziejus papildomo apšvietimo neketina įsirengti.
„Ankstesniais metais Karo muziejus ant pastato fasado kabindavo lemputes, tačiau šio dalyko atsisakėme, šventėms papuošime tik nedidelę eglutę“, – pabrėžė muziejaus viešųjų ryšių specialistė Džiuljeta Griškutė.
Nuspręsta nedaryti ir Šviesų festivalio Karo technikos ekspozicijoje VI forte.
„Vytauto Didžiojo karo muziejus atsižvelgia į Vyriausybės pateiktas rekomendacijas ir mažina elektros vartojimą visame muziejuje“, – pridūrė Dž.Griškutė.
Didelių nuostolių nepatiria
Kauno valstybinės filharmonijos fasadas 2003–2008 metais buvo restauruotas, įrengtas kolonų ir kolonų kapitelių baltos spalvos apšvietimas. Kaip pasakojo filharmonijos sekretorė-referentė Ingrida Šimkutė, vykstant renginiams tamsiuoju paros laiku filharmonijos pusapvalė kampinė dalis visada būna apšviesta baltos spalvos šviesa, taip atskleidžiant kolonų ir jas puošiančių elementų grožį.
Kalėdiniu laikotarpiu tradiciškai spalvotai bus apšviestas virš pastato kylantis apskritas bokštelis.
„Šventinio apšvietimo kilnojamoji įranga bokštelio viduje yra moderni, atitinkanti šių dienų saugos ir energijos taupymo reikalavimus, todėl filharmonija nepatiria didelių energijos nuostolių“, – tikino I.Šimkutė.
Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fasadas visuomet apšviestas keičiant spalvas pagal parodą, metų laikus, valstybines šventes.
„Tai labai ekonomiškas apšvietimas ir kol kas taupyti čia nėra reikalo. Šventinėmis girliandomis šio didingo modernizmo pastato niekada nedekoruodavome, tad ir šiais metais neplanuojame“, – trumpai atsakė muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.
Lėšų skirs ir miesto savivaldybė
Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas aiškino, kad nemažai svarbių miestui pastatų apšvies ir savivaldybė.
„Dekoratyvinis pastatų apšvietimas mieste – sritis, kuri per paskutinius metus labai pasijuto. Ir miestas į tą investuoja, ir patys gyventojai, ir verslai. Iš to akivaizdžiai matome efektą – miestas tampa jaukesnis, gyvesnis ir patrauklesnis tiek gyventojams, tiek lankytojams. Tą suprasdami, miesto vadovai pradėjo į šitą sritį investuoti daugiau lėšų“, – teigė S.Rimas.
Kaip jis aiškino, savivaldybė organizuoja ir pilnai ar iš dalies finansuoja apšvietimus kelių tipų objektams: savo nuosavybės teise valdomiems pastatams (pvz., mokykloms), pastatams, kurie nepriklauso jai nuosavybės teise, bet yra svarbūs kultūros paveldo ar turizmo prasme (pvz., bažnyčioms) ir istoriniams pastatams miesto centrinėje dalyje (pvz., Aleksoto funikulieriaus pastatų kompleksui, pastatams senamiestyje).
Faktiškai visos pagrindinės Kauno bažnyčios ir vienuolynai yra apšviesti. Tai savivaldybei kainavo nemažai – pavyzdžiui, į Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos apšvietimą savivaldybė investavo virš 100 tūkst. eurų. Šviestuvai kitiems pastatams kainavo po keliolika ar keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Kainas lemia tai, kokie yra šviestuvai, kiek jų yra, ar tai akcentinis apšvietimas, ar ne“, – aiškino S.Rimas.
Vis dėlto nemenkas iššūkis savivaldybei šiemet – pabrangusi elektra.
„Tai verčia veržtis diržus. Miestas, rengdamas šviestuvus, mąstė apie taupymą. Visi įrengti šviestuvai – LED, taupantys elektrą. Nepaisant to, yra sprendimas nakčiai nuo 22 val. šviesas išjungti“, – kalbėjo pašnekovas.
Be to, šiuo metu diegiamos valdymo sistemos, kurios nustatytomis valandomis įjungtų ar išjungtų pastatų fasadų apšvietimą. Toks sprendimas per metus leistų sutaupyti apie 18 tūkst. eurų.
