Tą stebi nuo pavasario: būsto ieškantys naujakuriai ėmė daug dėmesio skirti vienam kriterijui

Jei greta stovėtų du vienodi namai, šiandien lengviau būtų parduoti tą, kuris šildomas malkomis, nei tą, kuris kūrenamas dujomis. Dabar perkantiems būstą labai svarbu, kuo jis šildomas. Tą portalo lrytas.lt kalbintas „Inreal“ brokeris Valentinas Karvelis sakė pastebintis jau nuo pavasario, kai pradėjo brangti visi energetiniai ištekliai. Tiesa, senos statybos namuose dujinis šildymas ir anksčiau nebuvo privalumas.

Neretai dirbanti, naujame name gyvenanti šeima vardan patogumo pasiryždavo kas mėnesį kiek daugiau sumokėti už šildymą dujomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Neretai dirbanti, naujame name gyvenanti šeima vardan patogumo pasiryždavo kas mėnesį kiek daugiau sumokėti už šildymą dujomis.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasitaiko atvejų, kai namo pirkėjai kviečiasi specialistus, kurie įvertina, ar sudėtinga pakeisti dujas į alternatyvų kieto kuro katilą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Pasitaiko atvejų, kai namo pirkėjai kviečiasi specialistus, kurie įvertina, ar sudėtinga pakeisti dujas į alternatyvų kieto kuro katilą.<br>M.Patašiaus nuotr.
Geoterminis šildymas įdomus žmonėms, tačiau jo įrengimas kur kas brangesnis nei siurblio oras-vanduo<br>V.Skaraičio nuotr.
Geoterminis šildymas įdomus žmonėms, tačiau jo įrengimas kur kas brangesnis nei siurblio oras-vanduo<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 5, 2022, 9:38 AM

Štai, pavyzdžiui, neretai dirbanti, naujame name gyvenanti šeima vardan patogumo pasiryždavo kas mėnesį kiek daugiau sumokėti už šildymą dujomis.

Tuo metu gyvenant dideliame, 300–350 kv. m sename name šildytis dujomis tampa kur kas brangiau nei kietu kuru – išlaidų žirklės darosi juntamai didesnės.

„Jei parduodamas senos statybos namas, kaip taisyklė jis bus didelis, nerenovuotas, todėl žmonės stengiasi žiūrėti, ar yra alternatyva šildymui dujoms, ar yra galimybė šildytis kietu kuru. Pasitaiko atvejų, kai kviečiasi specialistus, kurie įvertina, ar sudėtinga pakeisti dujas į alternatyvų kieto kuro katilą.

Faktas ir tai, kad jei namą ir taip perka su paskola, pinigų renovacijai nelabai ir lieka“, – kalbėjo V.Karvelis.

Anot jo, kai žmonės apžiūrinėja naujos statybos namą arba seną, tačiau renovuotą, šildymas dujomis stipriai negąsdina. Mat, pasak pašnekovo, naujuose namuose, kurie yra A ar A+ energinės klasės, dujų sunaudojama nedaug.

„Jei žiūrėtume konkrečiai į Uteną, kurios regione dirbu, žmonės noriai perka ir namus, kuriems tiekiamas centrinis miesto šildymas, nes būtent šiame mieste nedidelės šildymo kainos“, – sakė V.Karvelis.

Vis dėlto jis ragina nepamiršti, kad brango ne tik dujos, bet ir malkos, elektra. Todėl skirtumas tarp malkų ir dujų liko toks, kaip ir buvęs – kainų skirtumai iš esmės nepakitę.

„Geoterminis šildymas įdomus žmonėms, tačiau jo įrengimas kur kas brangesnis nei siurblio oras-vanduo: jei pastarasis su pastatymu ir pajungimu kainuoja 7 tūkst., tai geoterminis, ypač jei reikia daugiau žemės darbų, vidutiniškai atsieis 15 tūkst. eurų“, – minėjo V.Karvelis.

Apie dujas siūlo iš viso negalvoti

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas Karolis Banionis pats neseniai statėsi A++, šiandien aukščiausios, energinės klasės namą ir rinkosi, kuo jį šildyti. Čia reikia paminėti, kad tokiam būstui keliami reikalavimai, jog daugiau nei pusė energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Anot K.Banionio, tai užduoda toną, kad vien dujų negalima naudoti.

„Iš pasirinkimų liko šilumos siurblys, šilumos tinklai arba biokuras. Mano atveju nei šilumos tinklai, nei dujos netinka, nes iki namo dujos neatiteka. Liko apsispręsti – statyti kieto kuro katilą ar šilumos siurblį.

Turinti kieto kuro katilą eina dūmai, reikia rūpintis malkomis ir panašiai, o tai man nepatinka. Be to, nors tokie katilai ir pigesni, kad gautum aukštą energinį efektyvumą, turi rinktis granulinį katilą. Šiam reikia didesnės patalpos katilinei, bunkeriui, reikia sandėliavimo patalpos, galimybės privažiuoti technikai, kuri pakrautų granules“, – vardijo K.Banionis.

Tad liko paskutinis variantas – šilumos siurblys. Beliko iš trijų pasirinkti tinkamiausią: iš grunto, vadinamojo geoterminio, iš oro arba iš vandens. Paskutinis atkrito, nes vandens telkinio greta namo nėra, geoterminis – gana brangus pasirinkimas, o jo atsipirkimo laikas kartais ilgesnis nei oras-vanduo siurblio. Tad galiausiai pašnekovas apsistojo ties šilumos siurbliu oras-vanduo.

„Jei kalbame ne apie gamybą, kur dujos privalomos, žmogui apie šildymą dujomis ir dėl kainos, ir dėl geopolitinio nestabilumo rekomenduočiau apskritai negalvoti“, – patarė pašnekovas.

Apskritai, anot jo, šildymui gali būti naudojami skysto kuro, tarkime, mazuto, katilai, įmanoma šildyti būstą suskystintomis dujomis. Tam reikalui sklype reikia rasti vietos dujų talpai įkasti.

„Tačiau visa tai statant naują namą iškrenta iš žaidimo, nes, pasirinkus tokį šildymo būdą, šildymui turės būti sunaudojama iki 40 proc. energijos. Likusi dalis privalės būti pagaminta tik iš atsinaujinančių išteklių. Vadinasi, ir karštas vanduo, ir elektra, vėdinimas, prietaisai turės būti maitinami tik iš saulės elektrinės. O tai neįmanoma“, – sakė K.Banionis.

Šildantis elektra galima naudoti infraraudonųjų spindulių kilimėlius arba elektrinius kilimėlius grindims šildyti.

„Pirmaisiais nesu sužavėtas – netikiu aukštesniu naudingumu ir geresniu efektyvumu nei tą padarytų elektriniai kilimėliai grindiniam šildymui. O šis būdas pravartus, kai turime daug atsinaujinančios energijos, pavyzdžiui, didelę saulės elektrinę. 8 kilovatų elektrinės galios pakaktų, kad gyvenamąjį namą įšildytų elektriniai kilimėliai“, – sakė K.Banionis.

Brango ir dujos, ir malkos

Dabar per metus 301 – 20 tūkst. kub. m dujų suvartojantys klientai už kubinį metrą dujų po valstybės kompensacijos sumoka 0,77 euro. Kitų metų pradžioje ši kaina turėtų keistis į 1,07 euro.

Vis dėlto „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas tiems, kurie ketina pirkti dujomis šildomą namą, o po to šildymo sistemą perdaryti, pataria gerai skaičiuoti: juk įsigydami namą sumokėsite ir už jau įrengtą dujinį šildymą, ir už naująją šildymo sistemą.

Be to, šildantis, tarkime, malkomis, jums teks valyti krosnį – šildymas dujomis daug švaresnis, patogesnis, o šildytis elektra bus tikrai brangiau nei dujomis.

Galiausiai reikia turėti omenyje, kad brango ne tik dujos, bet ir elektra, malkos. Jei, tarkime, elektros kaina nebūtų kilusi, esama situacija būtų geoterminio šildymo naudai. Tačiau dėl brangusios elektros to nėra.

Anot T.S.Kvainicko, gamtinėmis dujomis šildoma apie 30 proc. jau pastatytų namų. Iki 2000 m. gana populiaru buvo šildytis namus suskystintomis dujomis, tačiau dabar toks būdas beveik išnykęs. Mažėja ir namų plotai – nuo 1994 m. jie vis traukiasi. Vadinasi, būstui šildyti reikia mažiau dujų. Čia suveikia ir tas faktorius, kad naujų statinių aukštesnė energinė klasė, o tai taip pat turi įtakos suvartojamų išteklių kiekiui.

Kokį namų šildymo būdą pasirinkti?

„Ignitis“ parinko populiariausius namų šildymo būdus ir juos panagrinėjo.

Šildymas elektra

Tai šildymo būdas išvedžiojant šildymo elementus po grindimis arba šildant namus elektriniais radiatoriais. Taip pat rinkoje siūlomas ir šildymo infraraudonaisiais spinduliais sprendimas.

Tokį šildymo būdą paprasta naudoti, jis užima nedaug vietos, netaršus ir palyginti nedidelės pradinės investicijos, tačiau jo menkas efektyvumas ir didelė šilumos kaina, jei elektra – ne iš atsinaujinančių išteklių.

Šildymas dujomis

Jei iki namo atvestos gamtinės dujos, galima įsirengti dujų katilą ir dujomis šildyti grindis, radiatorius arba vandenį.

Kaip privalumus „Ignitis“ nurodo nedidelę taršą, aukštą efektyvumą, tokiam pasirinkimui nereikia daug vietos, juo paprasta naudotis. Trūkumai: didelės dujų kainos, didelės pradinės investicijos, reikalingas kasmetinis įrangos aptarnavimas bei specifinis katilinės įrengimas.

Kietasis kuras

Tai anksčiau buvęs populiarus šildymo būdas įsirengiant katilą ir šildymui naudojant malkas, medžio pjuvenų bei durpių briketus arba medžio granules.

Esminis tokio šilumos gamybos būdo privalumas – maža kaina, tačiau reikia turėti vietos kurui sandėliuoti, taršu, reikia kamino, nemažos pradinės investicijos, reikės pasirūpinti malkomis, reguliariai užpildyti katilą, jausis dūmų kvapas ir suodžiai.

Geoterminis šildymas

Tai ekologiška šildymo sistema, naudojanti žemės gelmių šilumą. Šiluma paimama iš žemės, tada ja sušildomas vanduo, kuris perduoda šilumą per radiatorius, grindis ar gamina karštą vandenį. Didesniuose sklypuose naudojami horizontalūs, o mažesniuose – vertikalūs kolektoriai.

Tai neužima daug vietos, netaršu, paprasta naudoti, o šilumos kaina – nedidelė. Tačiau tam sklype reikia vietos, jei naudojamas horizontalaus kolektoriaus metodas, be to, didelės pradinės investicijos.

Šilumos siurblys oras-vanduo

Šie siurbliai pasisavina atsinaujinančią energiją iš aplinkos ir perduoda ją į radiatorius, grindų šildymą bei aprūpina namus karštu vandeniu.

Tokio šildymosi būdo privalumai: užima nedaug vietos, paprasta naudoti, netaršu, maža šilumos kaina, aukštas efektyvumas. Trūkumai: mažiau efektyvus turint radiatorius, nemažos pradinės investicijos.

„Pasakyti vienareikšmiškai, kuris šildymo būdas yra geriausias, neįmanoma, kadangi atsakymą lemia daugybė kintamųjų. Vieniems ne bėda žiemą lauke kapoti malkas ar kibirais nešti anglis. Tuo tarpu kitiems svarbu šiltai, komfortiškai reguliuoti šilumą per mobiliąją programėlę. Vieni turi atsidėję didelę sumą įrangai, kitiems norisi įsirengti šildymo sprendimą kuo mažesniais pradiniais kaštais.

Svarbiausia nepamiršti, kad neužtenka skaičiuoti mėnesio išlaidų šildymo sezono metu. Visada įvertinkite pradines investicijas į įrangą, įrengimo sudėtingumą, įrangos užimamą vietą, reguliaraus aptarnavimo poreikį, komfortą šildantis ir kainų tendencijas rinkoje“, – nurodė „Ignitis“.

Paprastas naudojimas ir aukštas energetinis efektyvumas

Skaičiuojama, kad ilguoju laikotarpiu sprendimas patalpų šildymui naudoti šilumos siurblį gali lemti iki dviejų kartų sumažėjusias išlaidas.

Pasak energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Produktų vystymo vadovo Manto Kavaliausko, pagrindinis šilumos siurblių privalumas juos besirenkančiųjų nuomone yra paprastas naudojimas ir aukštas energetinis efektyvumas. Tuo tarpu priešingoje svarstyklių pusėje atsiduria pradinės investicijos į įrangą.

„Didžiausi šilumos siurblių konkurentai yra dujiniai katilai. Šilumos siurblys kaip įrenginys yra šiek tiek brangesnis nei dujų katilas, pastarojo naudai iki šiol buvo ir nedidelė dujų kaina. Vis dėlto paskutiniu metu ne tik elektros, bet ir gamtinių dujų kainoms kylant, pastebime vis didesnį namų ūkių pasiryžimą vietoj dujinių katilų rinktis šilumos siurblius. Taip pat padidėjo kompleksinių energetinių sprendimų paklausa, kai šilumos siurblius įsirengia gyventojai, turintys saulės elektrines ar dalį saulės parko, arba vienu metu nutaria įsirengti ir saulės elektrinę, ir šilumos siurblį“, – komentavo M.Kavaliauskas.

Jo teigimu, pastaruoju atveju šilumos siurblių atsiperkamumas yra didesnis, o išlaidos patalpų šildymui bei karšto vandens ruošimui mažesnės, nes šilumos siurbliui veikti reikalinga elektra, gaminama individualioje saulės elektrinėje ar nutolusiame saulės parke, yra pigesnė. Jei įrengiamas šilumos siurblys oras-vanduo, tuo pačiu dar ir ruošiamas karštas vanduo. Taip visoms buities reikmėms naudojama žalia ir pigesnė nei rinkos kaina pačių pasigaminta elektros energija, nes žiemą patalpų šildymui galima panaudoti per vasarą sukauptą elektros energijos perteklių, atgaunamą iš Energijos skirstymo operatoriaus.

Pašnekovas sako, kad kalbant apie ilgalaikį šilumos siurblių atsiperkamumą, jį gana sudėtinga paskaičiuoti tiksliai, nes viskas priklauso nuo besikeičiančių kainų ir situacijos rinkoje. Skaičiavimai rodo, kad ilguoju 10 metų laikotarpiu gyventojų, įsirengusių šilumos siurblius, išlaidos šildymui gali sumažėti iki dviejų ir daugiau kartų, priklausomai nuo namo energinės klasės, ploto, sandarumo, gamtinių dujų ir elektros kainų.

Anot M.Kavaliausko, kartais gyventojai klaidingai įsivaizduoja šilumos siurblių veikimo principą, manydami, kad jie patalpų šildymui naudoja vien elektrą. Iš tiesų šilumos siurbliai ima orą iš aplinkos ar žemės ir sušildo jį iki reikiamos temperatūros.

„Siurbliai oras-oras siurbia orą iš lauko, jį šaltuoju metų laiku sušildo, vasarą – atvėsina, ir išpučia į patalpas. Oras-vanduo taip pat ima orą iš lauko, tačiau sugeneruotą šilumą perduoda į namuose įrengtą radiatorinę ar grindinę šildymo sistemą. Žemė-oras, arba vadinamieji geoterminiai siurbliai, ima šilumą iš žemės ir ją taip pat paskirsto per šildymo sistemą“, – aiškino M.Kavaliauskas.

Pasak jo, šilumos siurbliai pasižymi ir aukštu energetiniu efektyvumu, nes pagamina daugiau šilumos nei jos gamybai sunaudoja elektros energijos.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.