Neabejoja, kad naujasis NT mokestis galutinai suskaldytų visuomenę: atskirtume turtinguosius ir skurdžius

Planuojamam atnaujinti nekilnojamojo turto (NT) mokesčiui ekonomistas, Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas Algirdas Bartkus kritikos negaili. Anot jo, tokio mokesčio išvis neturėtų būti, nes jis norimų problemų neišspręs, o tik dar labiau suskaldys visuomenę ir atskirs turtingai ir skurdžiau gyvenančius asmenis.

Anot A.Bartkaus, NT mokesčio išvis neturėtų būti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot A.Bartkaus, NT mokesčio išvis neturėtų būti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Anot A.Bartkaus, NT mokesčio išvis neturėtų būti.<br>V.Skaraičio nuotr.
Anot A.Bartkaus, NT mokesčio išvis neturėtų būti.<br>V.Skaraičio nuotr.
A.Bartkus.<br>Stop kadras.
A.Bartkus.<br>Stop kadras.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 7, 2022, 5:58 PM

Apmokestinsime neturinčius NT

Dažnai argumentuojama, kad toks mokestis yra ir kitose Europos šalyse, tačiau, pasak A.Bartkaus, jis yra palikimas iš senesnių laikų, kurio reikėtų atsikratyti.

Taip pat siūloma, kad šiuo NT mokesčiu surinktos pajamos keliautų į savivaldybių biudžetus, tačiau ekonomistas ir čia nemato teigiamo aspekto.

„Savivaldybių finansavimą galėtume padidinti ir kitais būdais, net surinkdami pajamas iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir jas paskirstydami savivaldoms“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ teigė ekonomistas.

Valdžia tikina, kad tokiu NT mokesčiu siekiama atvėsinti NT rinką, tačiau, A.Bartkaus teigimu, tai yra milžiniška loginė klaida. Kaip jis aiškina, sau NT nusipirkę gyventojai nėra tikrieji NT rinkos dalyviai, nes jie perka būstą, kad galėtų jame gyventi, o ne juo spekliuoti, bandyti pirkti, parduoti, tad rinkos negalima atvėsinti apmokestinant toje rinkoje iš tiesų nedalyvaujančius asmenis.

Jis mato spragą net ir tais atvejais, kai būstai perkami nuomai, nes net jei turimas ne vienas NT objektas, mokestis vis tiek nuguls ant nuomininkų pečių.

„Turime kuriozų. Apmokestinsime rinkoje nedalyvaujančius asmenis, o tai jau yra absurdas, ir apmokestinsime tuos, kurie NT net neturi, o tik jį nuomojasi. Tai kaip tik žmones paskatins pirkti NT, o ne jį nuomotis, nes vis tiek iš visų pusių tenka mokėti mokesčius“, – komentavo jis.

Atskirsime žmones į turtingus ir skurdžius

Finansų ministrė Gintarė Skaistė nurodė, kad kartą per metus mokamas vidutinis mokestis visoje Lietuvoje būtų 14 eurų. Tačiau A.Bartkus tiki, kad tokias sumas matytume neilgai.

„Viskas atrodo nekaltai, galėtume tokiai sumai užsimerkti, susimesti bendram gerbūviui, bet su tokiais mokesčiais visada nutinka taip: jie startuoja žemame lygyje, o tada atsiranda pagunda kelti tarifus, nes neva mokestis problemų nesprendžia.

Tada kai kuriems skurdžiau gyvenantiems aukštesnis mokestis galėtų tapti sunkiai įkandamas ir jie atsisakytų arčiau miesto centro turimo NT bei persikeltų į tą rajoną, kur mokestis yra mažesnis. Pavyzdžiui, yra gyvenamųjų namų Šnipiškėse, jei tose „bakūžėse“ gyvenantiems žmonėms mokestis taptų nesuvokiamas, jie turėtų kraustytis gyventi į Naujininkus ar kitur.

Pamatysite, NT mokestis virs tokiu, kada Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonos bus apmokestintos stipriai, siekiant iškeldinti iš ten nepasiturinčius gyventojus.

Pasaulis jau pripažįsta, kad turi getus – kvartalus, kur vienuose gyvena tik turčiai, o kituose – tik skurdžiai. Žmonės neturi būti spaudžiami palikti savo gyvenamąją vietą dėl to, kad gyvena skurdžiau, bet mes artėjame prie to“, – aiškino pašnekovas.

Uždirbantiems tiek pat mokestis gali skirtis

Anot A.Bartkaus, vertėtų geriau žvelgti į pajamas ir didinti GPM, nei veltis į NT mokesčius, kurie iš vienodas pajamas gaunančių gyventojų pareikalaus skirtingos sumos, o tai – nelygybė.

„Įsivaizduokite, kad yra du vienodas pajamas gaunatys žmonės ir vienas nusipirko pigesnį būstą už 60 tūkst. eurų, nes yra linkęs daugiau savo turto laikyti pinigine forma, o kitas – už 80–90 tūkst. eurų, nes nori savo šeimai geresnės, erdvesnės vietos. Tai dabar norėdamas gero savo šeimai bus apmokestintas labiau.

Kam išvis apmokestinti turtą, juk pirmasis būstas žmogui yra būtinybė kaip ir maistas“, – piktinosi ekonomistas.

Pajamas siūlo surinkti kitais mokesčiais

Kaip vieną iš vertų įvesti mokesčių jis įvardijo taršos mokestį, nes, pasak A.Bartkaus, jis vertingesnis ir naudingesnis. Ekonomisto nuomone, šiam mokesčiui nepritarta, nes projektas buvo blogai paruoštas, turėjo ydų.

„Už švaresnę transporto priemonę būtų reikėję mokėti net didesnį taršos mokestį – tai absurdiška.

Bet opozicija mokesčio nepriėmė remdamasi dar absurdiškesniais argumentais. Pasirodo, jie nežino, jog egzistuoja klimato atšilimas, cheminė tarša.

O juk su tuo automobilių taršos mokesčiu galėtume surinkti papildomų pajamų į biudžetą ir jas paskirstyti kur tik norime, galėtume pinigus atiduoti ir savivaldybėms. Juk nėra taip, kad jei surinkome mokestį už taršą, būtinai tuos pinigus turime skirti ekologijai. Kitas pliusas – turėtume švaresnę aplinką.“, – kalbėjo jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.