Plačiau pristatė, kaip atrodys VMI patikros keliuose: stabdymas – tik viena nedaugelio priemonių

Finansų ministerija siekia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbuotojams būtų leista sustabdyti ir tikrinti transporto priemonių vairuotojus. Patikros keliuose būtų nukreiptos į komercinę veiklą vykdančius subjektus, o ne į eilinius gyventojus. Kodėl to reikia? Ar mokesčių inspektoriai turėtų tapti kelių policininkais? Ką tai duotų?

Jau dabar teisės aktai nustato teisę VMI pareigūnams stabdyti transporto priemones ir jas tikrinti, tačiau tą jie turi atlikti su kitų institucijų pareigūnais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Jau dabar teisės aktai nustato teisę VMI pareigūnams stabdyti transporto priemones ir jas tikrinti, tačiau tą jie turi atlikti su kitų institucijų pareigūnais.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Butkevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Butkevičius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Kuodis.<br>T.Bauro nuotr.
R.Kuodis.<br>T.Bauro nuotr.
Šešėlis Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Šešėlis Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

2022-12-08 06:02

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo VMI Kontrolės departamento atstovas Rolandas Puncevičius, Seimo narys, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Raimondas Kuodis, auditorius, mokesčių ekspertas Artūras Kapitanovas.

R.Puncevičius laidoje teigė, kad jau dabar teisės aktai nustato teisę VMI pareigūnams stabdyti transporto priemones ir jas tikrinti. Tačiau pareigūnai negali to daryti vienas, todėl į patikrinimus jie pasitelkia kitas kontroliuojančias institucijas.

VMI atstovas sakė, jog pats stabdymas keliuose – viena sudėtinių priemonių, kuri pagerina ir išmaniosios mokesčių administravimo sistemos veikimą. Pagrindinis principas – užtikrinti, kad į kelią išvažiuojantis krovinys būtų atitinkamai dokumentuotas – jam būtų išrašytas važtaraštis, o šio duomenys pateikti išmaniojoje mokesčių administravimo sistemoje.

„Kai duomenys pateikti, verslas negali piktnaudžiauti ir tų duomenų sunaikinti. Mūsų praktika rodo, kad jei kelyje transporto priemonė, kuri gabena krovinį, nesustabdoma, ji važtaraštį gali sunaikinti ir operacijos neapskaityti išrašomomis Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitomis-faktūromis ar kitais dokumentais“, – aiškino R.Puncevičius.

Jo teigimu, VMI jau šiandien turi savo automobilių, su kuriais ir vykdo patruliavimą, su tais pačiais automobiliais atliekami ir kiti operatyvūs patikrinimai. Todėl, jei VMI pareigūnams būtų leista vieniems stabdyti vairuotojus, naujų transporto priemonių įsigyti nereikėtų, kaip ir nereikės naujų darbuotojų. Tačiau prisietų įsigyti papildomos techninės įrangos, kuri leistų atlikti stabdymo funkciją.

„Nemažai patikrinimų atliekame ir su Muitinės pareigūnais, tačiau reikia pažymėti, kad Muitinė turi savo uždavinius – užkirsti kelią pateikimui kontrabandinių prekių. Tuo tarpu mokesčių administratorius daugiausia dėmesio skiria vidiniams pervežimams“, – „Žinių radijo“ laidoje aiškino R.Puncevičius.

Seimo narys, buvęs premjeras A.Butkevičius sakė, kad išmanioji mokesčių administravimo sistema – jo kūdikis, pradėtas kurti 2014 m.

Jos esmė, anot A.Butkevičiaus, ši: jei įsigyjama prekių, išrašant važtaraštį duomenys perduodami į sistemą, leidžiančią VMI matyti, kad tam tikras ūkio subjektas, esantis Lietuvoje, tam tikroje vietoje pirko prekių ir stebėti jų judėjimą iki galutinio pardavėjo. Taip, kaip teigė parlamentaras, eliminuojami papildomi tikrinimai.

„Neigiamai vertinu idėją leisti VMI pareigūnams vieniems tikrinti transporto priemones vien dėl to, kad yra sukurta kita grupė, kuri kovoja su šešėline ekonomika: tai policija, Muitinė, prokuratūra, VMI. Jie turi kovoti su kontrabanda. Jie surenka operatyviai medžiagą ir bando greitai sukontroliuoti tuos ūkio subjektus, kurie veža nedeklaruotas prekes.

Be to, VMI ir dabar gali stabdyti automobilius pasitelkę kitas institucijas. Visa tai galima atlikti daug operatyviau.

VMI diegia įvairiausias programas, yra, kas vertina įvairiausias rizikas, dirba analitikai. Manau, kad reikia šiuolaikiškiau atlikti savo pareigas, o ne su lazdele stovėti ant kelio“, – sumanymą kritikavo A.Butkevičius.

Tuo metu R.Puncevičius sakė, jog mokesčių administratorius skiria didžiausią dėmesį tiems ūkio subjektams ir toms sritims, kurios sumoka daugiausia mokesčių. Tam įkurtas ir atskiras departamentas: didieji mokesčių mokėtojai Lietuvoje sumoka 45 proc. visų mokesčių.

„Stabdymai keliuose – viena nedaugelio priemonių, kuri užtikrina sklandų duomenų pateikimą išmaniajai mokesčių administravimo sistemai. Mes iš tiesų turime galimybę viską analizuoti, tačiau kai 30 proc. mokesčių mokėtojų nepateikia duomenų, jų nėra kaip analizuoti: važtaraščiai pateikiami, bet jie nesuvedami į sistemą, ir tik nuo verslo sąžiningumo priklauso, ar jis pateiks duomenis.

PVM atotrūkis rodo, kad didelė prekių ir paslaugų dalis parduodama be apskaitos dokumentų apmokėjimus priimant grynaisiais.

Mūsų, kaip mokesčių administratoriaus prioritetas – mažinti PVM atotrūkį. Jis kasmet mažėja, tik ne taip greitai ir efektyviai, kaip mes norėtume. Todėl manome, kad suteikta teisė stabdyti transporto priemones galėtų prie to prisidėti“, – komentavo VMI atstovas.

Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Raimondas Kuodis kalbėjo apie tai, kad šešėlis Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. „Su tuo kažką reikia daryti, – teigė ekonomistas. -

Mūsų visuomenė – gudrauodegių: apeiname įstatymus, šaunumo požymis – pavogti iš valstybės. Vietoj to, kad žiūrėtume, jog visi aplinkui būtų sąžiningi, gyventume klestinčioje Lietuvoje, esi kietas, jei moki nusukti“.

Jei šešėlio Lietuvoje nebūtų, R.Kuodžio teigimu, galėtume sau leisti turėti mažesnius mokesčių tarifus. „Visi viską daro teisingai, tik šešėlis didžiulis – patys save apgaudinėjame“, – sakė pašnekovas.

Auditorius, mokesčių ekspertas Artūras Kapitanovas kaip ir A.Butkevičius abejoja, kad teisė VMI pareigūnams stabdyti transporto priemones duotų naudos.

„Manau, kad tai – šūvis į orą. Yra kiti aspektai, kurie galėtų padėti VMI: jie jau turi daug informacijos, kitais metais įdiegs išmaniuosius kasos aparatus. Kaip jie galvoja visą tą informaciją apdoroti?

Tikrinimas neduos rezultato, tai – išmesti pinigai. Be to, iš centrinės VMI esu girdėjęs, kad jie nesitiki į biudžetą surinkti papildomų lėšų, tai – tik papildomas kontrolės mechanizmas. Ir dabar jiems niekas netrukdo vykdyti kontrolės, tik kad yra noras stovėti kelyje vieniems patiems.

Aš patarčiau išnaudoti turimus resursus, tik nesugeba jų iki galo išnaudoti“, – sakė auditorius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.