Krizė jau prasidėjo
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija Lietuvoje siekė 21,4 proc. ir tai – viena didžiausių Europos Sąjungos šalyse.
Tačiau, A.Izgorodinu manymu, jau yra indikatorių, rodančių, kad infliacija artimiausiu metu ims mažėti, nes sumažėjo konteinerių transportavimo iš Kinijos į Europą kaina, rinkose pinga ir įvairios žaliavos, nes nerimaujama dėl į JAV ir euro zoną įsisuksiančios recesijos.
„Manau, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį matysime gana didelį žaliavų kainų kritimą būtent todėl, kad rinkose nuotaikos taps visiškai recesinės. Tai reiškia, kad Lietuvai ir kitoms euro zonos šalims trys keturi mėnesiai bus pozityvūs dėl infliacijos, nes ji mažės.
Bet rizika gali kilti pavasarį ir vasarą, kada Kinija, tikėtina, sušvelnins karantinus ir vasarą JAV bei ECB nustos kelti bazines palūkanų normas. Tada rinkose nuotaikos ims keistis ir galime išvysti naują žaliavų kainų augimą“, – teigė ekonomistas.
Pasak jo, Kinija turi milžiniškos įtakos Lietuvos ekonomikai, nes ši šalis yra prekybos partnerė daugelio Vakarų Europos įmonių, o šios įmonės užsako prekes iš Lietuvos įmonių, tad Lietuvos eksportas stipriai priklausys nuo Kinijos karantino atsisakymo.
Visgi paskutiniai JAV ir euro zonos rodikliai rodo, kad krizė jau arti, o de facto euro zonoje ji jau ir prasidėjo, pareiškė A.Izgorodinas. Tačiau per stipriai baimintis nereikėtų, kad ir kaip bebūtų krizė Lietuvos ekonomiką turėtų paliesti ne taip stipriai, nors ir pirmąjį kitų metų pusmetį tiek gyventojai, tiek verslai gyvens atsargesnėmis recesinėmis nuotaikomis.
Optimistinės nuotaikos skatins išlaidauti
Europai prognozuojama šalta žiema ir šalta kitų metų pradžia, tad, A.Izgorodino nuomone, dujų ir elektros rinkose galime išvysti dar vieną didesnį kainų augimą. Nors jis neprilygs skaičiams, kuriuos matėme vasarą, nes šiuo metu Europos dujų saugyklos yra pripildytos, visgi tai sugebėtų pakelti įvairių prekių ir paslaugų kainas.
Nors kainų kritimo A.Izgorodinas taip pat neatmeta ir net to tikisi, ypač pramoninių, elektronikos prekių, kurias Lietuva importuoja. Šių pigimą galime išvysti net iki kitų metų vasaros.
Tuo metu lietuvių optimizmas auga ir panika dėl infliacijos bei energetikos kainų žiemą jau gerokai sumažėjusi, tad net esant aukštoms kainoms visą gruodį gyventojai, tikėtina, vartos daugiau.
„Vartojimas ir pinigų leidimas stipriai priklauso nuo nuotaikos, todėl, manau, gruodį turėsime aukštus vartojimo rezultatus, jie gerokai lenks net pačias pozityviausias prognozes“, – sakė A.Izgorodinas, paminėdamas, kad tikriausiai ir daugelio gyventojų Kūčių stalai bus nukrauti ne ką mažiau patiekalų nei pernai, dovanų kiekiu taip pat neteks skųstis.
Žinoma, įtakos turi ir ne pirmus metus augantys atlyginimai, o algų skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų, ekonomisto nuomone, per penkerius ar septynerius metus turėtų išsitrinti, mat kituose regionuose esančios pramonės įmonės vis daugiau investuoja į inovacijas, auga produktyvumas, gaunamas Europos finansavimas.
Be to, A.Izgorodinas tiki, kad dėl aukštų kainų ir pragyvenimo kaštų Vilniuje artimiausiu metu gyventojai po truputį ims kraustytis į kitus regionus.
Ragina verslų nekaltinti
Kainų lyginimo portalas „Pricer.lt“ jau ne kartą atkreipė dėmesį, kad tos pačios prekės Lietuvoje parduodamos brangiau nei kitose šalyse, kainų skirtumai matomi net tuose pačiuose prekybos tinkluose, esančiuose tiek Latvijoje, tiek Estijoje.
Tačiau A.Izgorodinas sako, kad daugelio įsitikinimas, jog verslai kelia kainas naudodamiesi augančia infliacija, yra neteisingas.
„Šiuo metu Lietuvos verslai dėl to puolami, bet aš su tuo kategoriškai nesutinku. Mes pamirštame, kad visos šalys taiko skirtingas antiinfliacines priemones, o estai greičiau nei lietuviai sureagavo į energetikos kainų augimą, ribojo jį, tai galėjo paveikti ir kainas“, – komentavo A.Izgorodinas.
