Tačiau ne visi sutinka su tokiu teiginiu. Šia tema „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir advokatų kontoros „Sorainen“ partneris, advokatas Daivis Švirinas.
– Kur šioje istorijoje matote problemos esmę?
A.Matulas: Mano manymu, sprendimas pakankamai įdomus: kiek žinau, 2017 m. tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sudarė darbo grupę, kad pakeistų vaistų antkainius. Iki tol jie buvo nustatyti pagal kainos procentus, o buvo noras pakeisti į pinigus, nes vaistinės buvo suinteresuotos parduoti kuo brangesnį vaistą. Siekta nustatyti konkrečią sumą.
Į tą darbo grupę buvo pakviesti Lietuvos vaistinių asociacijos atstovai.
Kiek suprantu, bauda skirta ne dėl to, kad asociacijos atstovai dalyvavo posėdyje, o dėl to, kad galimai vyko užkulisiniai susitarimai teikiant pasiūlymus, kurių prašė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Pats asociacijų dalyvavimas posėdžiuose būtinas. Jei KT pasakytų, kad tai – blogybė, ir kad reikia kviesti atskirus asociacijų narius, komitetų darbas būtų paralyžiuotas.
Tarkime, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos narių yra virš šimto – mes niekaip negalime apklausti visų, todėl klausiame asocijuotų struktūrų ir tikrai nesidomime, kaip jos priima sprendimus. Jei būtų negalima konsultuotis su asociacijomis, sutriktų parlamento komitetų darbas.
Netgi įstatymų svarstymo procese yra pasirengimui svarstymui stadija. Jos metu komitetas nutaria, į kokias organizacijas – vyriausybines ar ne – kreiptis, paskiria išvadų rengėjus, numato, ar bus klausimai. Šioje stadijoje mes privalome numatyti kiek galima daugiau organizacijų, kad gautume iš jų nuomonę ir po to suformuluotume siūlymus. Neįsivaizduoju, kaip reikėtų dirbti be asociacijų.
Pavyzdžiui, yra viena pacientų asociacija, kuri vienija 30 asociacijų. Paprastai kalbamės su asocijuotų struktūrų atstovais, tačiau jei svarstome klausimus, susijusius su konkrečia liga, kviečiame ir jos pacientų organizaciją.
KT sprendimas gana keistas. Kaip supratau, jį ketina skųsti teismui.
– Ką politiškai reikėtų daryti su institucijų konsultavimosi praktikomis?
A.Matulas: Tikrai nelauksime, ką pasakys teismas: negaliu svarstant įstatymo projektą, susijusį su įstaigų veikla, pakviesti kelių šimtų įstaigų ir paklausti jų nuomonės. Mes neturime galimybių domėtis, ar sprendimas suderintas su visais asociacijos nariais, kas pirminis projekto rengėjas. Tuo tikriausiai ir turėtų domėtis specialiosios tarnybos.
Jei KT įžvelgia, kad, pateikiant pasiūlymą, kurio prašo SAM, kažkas buvo pažeista, ji ir priima sprendimą.
Man primena situaciją, kai kelis kartus už didesnę kainą buvo perkami testai ir siūloma bausti ne sprendimų priėmėjus, o lėšas išieškoti iš įmonių, kurių kaina buvo didesnė už rinkos kainą.
Suprantu, kad jei būtų derinama kaina, tai tiesiogiai pažeistų konkurenciją. Bet šiuo atveju buvo tik asocijuotos struktūros pateiktas pasiūlymas, kurio prašė SAM, nes būtent tos asociacijos žmogus buvo įtrauktas į darbo grupę. Keista skaityti tokį pranešimą. Kaip kitu atveju gauti tą nuomonę?
– Jūsų nuomone, ant kieno pečių gula didesnė atsakomybė: ant SAM, kuri iš pradžių inicijavo konsultacijas ir galiausiai priėmė pasiūlymą, ar ant tų, kurie pasiūlymą teikė?
A.Matulas: 2017 m. sprendimą sudaryti darbo grupę ir keisti vaistų antkainių apskaičiavimo tvarką priėmė A.Veryga. Šiuo atveju iš SAM pusės nematau pažeidimų, nes po to sprendimo, kai antkainis buvo nustatomas nurodant konkrečią sumą eurais, jis sumažėjo apie 60 proc.
Tad buvo atsižvelgta į asociacijų pasiūlymus visiškai ar ne, sprendimas ir antkainių skaičiavimo keitimas vaistais prekiaujančioms bendrovėm sumažino pajamas.
KT sprendimas, mano manymu, mažų mažiausiai įdomus.
Dabar kiekvieną kartą dirbdami su asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, klausdami jų nuomonės turėsime jį omeny: ar nepažeidžiame įstatymo, ar mums reikia teirautis, kaip sprendimas buvo priimtas ir panašiai.
– Kaip vertinate KT sprendimą ir kur matote reikalo esmę?
D.Švirinas: Esmė labai paprasta: kalbame apie kompensuojamų vaistų rinką, kuri reguliuojama valstybės – verslas veikia ne įprastomis sąlygomis, o pagal valstybės institucijų nuspręstą modelį.
Šioje situacijoje asociacija ir jos nariai kaltinami tuo, kad neva suderino tarpusavyje antkainių dydžius ir kad tai – problema konkurencijai, nes jei nebūtų taip darę, antkainiai galbūt galėjo būti kitokie.
Čia matau didžiulį prieštaravimą apskritai taip teigiant: gali susitarti dėl to, kas nuo tavęs priklauso.
Jei konkurentai būtų taręsi, kaip jie veiks rinkoje, tai būtų viena. Pasiūlymas šiuo atveju pateiktas teisėkūros procese. Įmonės teisėkūros procese nekonkuruoja. SAM reguliuodama rinką, priimdama sprendimus buvo suinteresuota pasitikrinti, ar jos matymas, kaip antkainiai turėtų būti reguliuojami, teisingas. Todėl, kai valstybės institucija paprašo verslo, verslas, mano supratimu, turi atsižvelgti, ypač turint omeny šio verslo specifiką.
Vaistinės – sudėtinė sveikatos apsaugos dalis. Be kalbėjimosi ir be pasitikrinimo, mano supratimu, užtikrinti, kad ji veiktų sklandžiai, neįmanoma. Tas numatyta ir teisėkūros įstatyme.
– Jei sakote, kad tai – teisėkūros sritis, o ne konkuravimas rinkoje, ar tai – KT jurisdikcija?
D.Švirinas: Mano supratimu, kalbant konkrečiai apie šią situaciją, tai negali būti KT jurisdikcija.
Tai – vienintelis būdas, kaip verslas gali dalyvauti teisėkūros procese, kuris tiesiogiai liečia jų veiklą.
Galų gale byloje yra medžiaga, kur darbo grupės pirmininkės, darbo grupės atstovo, ministro pasakyta, jog tai – mūsų praktika ir mes kitaip dirbti negalime: jei gausime 500 ūkio subjektų pasiūlymus, mes iš to neturėsime jokios naudos, nes neturime resursų ją apdoroti.
– Koks tokiu atveju būtų kelias? Kaip bendrauti valstybės institucijoms su kuo nors, kad karteliniams susitarimams būtų užkirstas kelias?
D.Švirinas: Teisėkūros procesas sureguliuotas. Dabar prasidėjus kalboms, jog reikia kažką keisti, mano supratimu, visą chaosą sukelia šis KT sprendimas.
Pasimetimas rinkoje, ypač kiek tai susiję su asocijuotomis struktūromis, didelis. Bet konkurencija nevyksta teisėkūros procese – ji vyksta po to, kai priimamas teisės aktas. Šiuo atveju visos vaistinės turi vienodas galimybes, nes antkainiai visiems vienodi.
Klausimas, ar yra problema? Jei valstybės institucija nori gauti nuomonę, kaip nuomonės pateikimas gali būti draudžiamas susitarimas ir turėti įtakos konkurencijai?
– Kas šioje rinkoje galėtų būti kartelis?
D.Švirinas: Jei ūkio subjektai susitartų dėl to, dėl ko jie gali susitarti. Tarkime, sutaria, kad neparduos tam tikro gamintojo vaistų. Arba susitars, kad iš tam tikro gamintojo pirks pakuotę už ne daugiau nei 10 eurų. Jie derasi su gamintojais ir tai priklauso nuo jų valios.
Priešingai nei čia – čia jų valios nėra: jie antkainių gali norėti didelių, mažų, tačiau galiausiai sprendimą priima valstybė. Čia esminis dalykas.
– Koks esminis teisinis argumentas, kurį gali teismuose pateikti asociacija?
D.Švirinas: Visų pirma reikia paklausti SAM, ar tam tikra asociacijos teikta informacija iš tiesų buvo reikalinga. Kai KT vadovas sako, jog to klausė, pažiūrėkime, ko klausta. Esminių klausimų, kuriais dabar grindžiamos prielaidos, net nėra.
Pagrindinis klausimas – ar SAM buvo svarbi informacija, kurią jie gavo iš Vaistinių asociacijos. KT sako, kad labai svarbi, bet ką sako pats SAM?
Darbo grupės protokole pasakyta, kad asociacija nepateikė jokios vertingos informacijos, kuri galėtų būti naudinga priimant šį sprendimą. SAM darbuotojai, įtraukti į darbo grupę, sako, kad jiems nereikia jokios informacijos iš verslo, tačiau privalo to teirautis, nes tai – procedūros dalis.
Nebuvo paklausta, kodėl SAM prašė tos medžiagos, jei ir SAM, ir verslas turėjo vienodus išeities taškus. KT sako, kad buvo informacijos simetrija, nes SAM neturėjo svarbios informacijos iš verslo, bet SAM nepaprašė, kokios jam informacijos reikia. Tai tik dar kartą rodo, kad SAM jokios informacijos nereikėjo.
Čia buvo padarytas paprastas aritmetinis veiksmas: paskaičiuota, kiek parduota vaistų, kokia buvo antkainių bendra suma, skaičiuojant procentine išraiška, ir pereita prie naujos sistemos, pamodeliuota, jog jei vaistų pardavimo struktūra išlieka ta pati, koks turėtų būti antkainis eurais, kad ta suma, kuri buvo gauta pernai, nebūtų ženkliai didesnė šiemet.
– Kaip tai keis institucijų ir verslo bendradarbiavimą?
D.Švirinas: Manau, šita byla turi išjudinti seną skaudulį. Mano supratimu, negali būti, kad verslas liktų atpirkimo ožiu.
Bet pažiūrėkime, kiek šis sprendimas sukelia diskusijų: į šį klausimą įtraukta premjerė, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, visos įmonės, įtraukti buvęs ir esamas sveikatos apsaugos ministrai...
Ar tikrai reikia vaistų rinkoje daryti perversmą ir svaidytis tokiais kaltinimais? Reikėtų susėsti ir pakalbėti, kas buvo padaryta blogai ir ko nereikėtų daryti ateityje.
Tuo labiau, kad asociacija nuo pat proceso pradžios konsultavosi su KT. Ko dar galima tikėtis iš verslo?
