„Šiandien yra be galo daug asmenų, kurie patenka į sankcijų sąrašus – jų bene 1500. Kas buvo daroma nuo kovo pradžios ES narių, tai buvo siekiama areštuoti jų turimą turtą Europos Sąjungoje. Ir, aišku, kad turime galvoti apie sekančius žingsnius – visų pirma, turime kuo efektyviau atlikti areštavimo procedūras.
Čia reikalinga sutvarkyti pilnai baudžiamosios teisės bazę ir sudaryti galimybes konfiskuoti areštuotą turtą – kad atsirastų veiksmingos ir aiškios sankcijos dėl sankcijų pažeidimų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ aiškino jis.
Kodėl tik dabar?
Kyla klausimas, kodėl siūlymas bausti už sankcijų pažeidimus pasirodė tik dabar, o ne, pavyzdžiui, su pirmuoju sankcijų paketu. M. Vaščegos teigimu, siūlymų buvo nuo pradžių.
„Siūlymai buvo atėję, daug buvo padaryta koordinuojant visų valstybių narių veiklą, ieškant turto, priklausančio sankcionuotiems asmenims ir areštuojant įvairias turto grupes.
Taip pat buvo išplėsta, vadinamųjų, ES nusikaltimų bazė – tam valstybės narės pritarė jau lapkričio 28 dieną, tam, kad sankcijų apėjimas taptų baudžiamuoju nusikaltimu. Na ir dabar galime žengti sekantį žingsnį – labai aiškiai įvardinti, kokios iš to seka pasekmės. <...> Tai padės suefektyvinti patį sankcijų režimą – nes svarbu ne tik tai, kiek mes paketų priimame, bet kiek efektyviai įgyvendiname iki šiol priimtus sankcijų paketus.
Kas būtų baudžiamas už sankcijų pažeidimus?
M. Vaščega, paklaustas, ar pačioms ES narėms irgi galėtų būti taikoma atsakomybė už sankcijų pažeidimus, teigė norintis tikėti, kad valstybės, kaip tokios, nepadeda apeidinėti sankcijų.
„Galbūt valstybėse yra tam tikrų subjektų – įmonių ar asmenų, kurie yra ne visiškai sąžiningi ir padeda nuslėpti ir apeiti – faktas, kad tokiais atvejais irgi numatoma atsakomybė. Čia dėl to abejonių nekyla“, – sako pašnekovas.
Pranešime spaudai, EK išskiria, kad sankcijos už sankcijų pažeidimus grėstų šiais atvejais, jei nustatyta:
* leidimas naudotis lėšomis ar ekonominiais ištekliais sankcionuotam asmeniui, subjektui ar organizacijai arba jų naudai;
* nesugebėjimas įšaldyti šių lėšų; sąlygų sudarymas sankcionuotiems asmenims atvykti į valstybės narės teritoriją arba vykti per ją tranzitu;
* ES ribojamosiomis priemonėmis draudžiamų arba ribojamų sandorių sudarymas su trečiosiomis šalimis;
* prekyba prekėmis ar paslaugomis, kurių importas, eksportas, pardavimas, pirkimas, perdavimas, tranzitas arba vežimas yra draudžiamas arba ribojamas;
* draudžiamos arba ribojamos finansinės veiklos vykdymas arba kitų draudžiamų arba ribojamų paslaugų, pavyzdžiui, teisinių konsultacijų, konsultavimo mokesčių klausimais, teikimas.
Tai kokios grės sankcijos už sankcijų pažeidimus?
EK atstovybės Lietuvoje vadovas pabrėžia, kad baudžiamoji teisė yra nacionalinė teisė. Tačiau EK siekia, kad atsakomybė už sankcijų pažeidimus būtų taikoma vienoda visose ES šalyse narėse.
„Priklausomai nuo nusikalstamos veikos, esame numatę, kad gali būti skirta maksimali 5 metų laisvės atėmimo bausmė, įmonėms gali būti taikomos baudos, kurios gali sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. bendros pasaulinės apyvartos verslo metais, kurie ėjo prieš sprendimą skirti baudą.
Ir, ką jau kalbėjau, numatomas ir turto konfiskavimas. Turto, kuris buvo sankcijomis areštuotas arba buvo norima jį areštuoti, tačiau jį stengiamasi kažkur išvežti“, – bausmes vardino pašnekovas.
Toliau šis Europos Komisijos siūlymas – Europos Parlamento ir Europos Tarybos rankose.
