Biokuro kainos sumažėjo, tačiau prognozių ateičiai dalinti nesiryžta – tai priklausys bent nuo kelių dalykų

Biokuro gamintojai turi gerų žinių – jau kelinta savaitė paeiliui pinga kuras, naudojamas šildymui. Aiškinama, kad tokia tendencija pastebima dėl pasaulyje sustojusios medienos rinkos. Ar tokios geros tendencijos liks iki šildymo sezono pabaigos?

Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Lrytas.lt koliažas
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Lrytas.lt koliažas
Vilniaus kogeneracinė jėgainė.<br>Stop kadras
Vilniaus kogeneracinė jėgainė.<br>Stop kadras
M.Valiukynas.<br>Stop kadras
M.Valiukynas.<br>Stop kadras
M.Burokas.<br>Stop kadras
M.Burokas.<br>Stop kadras
G.Bakanas.<br>Stop kadras
G.Bakanas.<br>Stop kadras
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Stop kadras
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Stop kadras
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Stop kadras
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Stop kadras
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Stop kadras
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Stop kadras
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Stop kadras
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Stop kadras
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Stop kadras
Nors biokuro kaina sumažėjo, tendencijas prognozuoti ateičiai – labai sunku.<br>Stop kadras
Daugiau nuotraukų (10)

Juozas Vilūnas

Dec 15, 2022, 8:41 PM

Miškų kirtavietėse – pats darbymetis. Biokuro gamintojai sparčiai doroja medžių atliekas, smulkina šakas. Vasarą sukauptos nemenkos biokuro atsargos, nešaltas ruduo ir žiemos pradžia atpigino šį ekologišką kurą.

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Marius Valiukynas „Lietuvos ryto“ televizijai aiškino, kad pagrindinė priežastis – ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sustojęs medienos sektorius.

„Tai reiškia, kad stoja baldinės plokštės gamyba, stoja medienos rinka. Kadangi biomasės gamintojai turi dėl tos pačios žaliavos konkuruoti su baldų pramone, tai natūralu, kad šiai dienai, kai baldininkams šios žaliavos nereikia, kaina sumažėjo dėl to, kad atsirado žaliavos“, – tęsė M.Valiukynas.

Pavyzdžiui, prieš daugiau nei dvi savaites biokuro kaina biržoje sumažėjo nuo 50 Eur/kW iki 35 Eur/kW. Ši tendencija gali baigtis, nes biokuro biržos kainas gali paveikti pastebimas dujų brangimas.

„Dujų kainos šiuo metu netgi kyla ir tą mes matome, bet mazuto kaina yra pakankamai stabili ir yra tam tikra tendencija mažėti – nedaug, bet eina mažėjimo linkme“, – komentavo Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas.

Kalbėdamas apie biokuro kainą, pašnekovas teigė, jog šiuo metu matoma tendencija, kad biokuro kaina sumažėjo. Tačiau jis akcentavo – tai prognozuoti labai sunku.

Šildymo kaina priklauso nuo kuro, kuris naudojamas šilumai gaminti. Vilniečiams šiluma nebrango, nes ją gaminant daugiau kaip pusę deginamo kuro sudaro biokuras. Beveik 40 procentų šilumos išgaunama iš mažasierio mazuto ir tik maža dalis – iš dujų.

Mokslininkai suskaičiavo, kad protingai tvarkant miško atliekas, biokuru būtų galima aprūpinti visus Lietuvos šilumos gamintojus.

M.Valiukynas ragino suvokti – kai pradėsime naudoti tai, ko nereikia pramonei, žaliavų kaina turėtų stabilizuotis. Tarkime, tai gali būti medžių kirtimo liekanos ar tai, kas palikta supūti grioviuose, pamiškėse.

Vilniuje laukiama, kol veikti pradės kogeneracinė jėgainė, kuri, be atliekų deginimo, šilumą ir elektrą gamins iš biokuro.

Štai Vilniaus kogeneracinės jėgainės vadovas Mantas Burokas sakė, jog čia bus trys katilai – kol kas veikia tik vienas. Skaičiuojama, kad šildymo sezonu šis objektas turi apie 10 proc. įtakos bendrai kainai.

„Kiti du katilai pakeliui, tad žiūrint į perspektyvą, tai ne tik kompleksiškas, bet ir didelę reikšmę miestui turintis objektas“, – komentavo atstovas.

Pradėjusi veikti visu pajėgumu, Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių Europoje. Bendra elektrinė jėgainės galia bus kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.
Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.