Įspėja dėl dujų ir elektros kainų: gali būti, kad blogesnė situacija dar tik laukia

Yra prognozių, kad kita žiema bus kur kas sunkesnė už šią, tačiau yra bent keli faktoriai, kurie nulems tikrąją situaciją rinkoje. Kokią įtaką Lietuvai turi Skandinavija ir kaip elektros kainas Lietuvoje paveiks oro temperatūra, vidaus politika?

Gruodžio 20 d. pirmiausia išaugo dujų, o tuomet – ir elektros kainos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gruodžio 20 d. pirmiausia išaugo dujų, o tuomet – ir elektros kainos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gruodžio 20 d. pirmiausia išaugo dujų, o tuomet – ir elektros kainos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gruodžio 20 d. pirmiausia išaugo dujų, o tuomet – ir elektros kainos.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gruodžio 20 d. pirmiausia išaugo dujų, o tuomet – ir elektros kainos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Gruodžio 20 d. pirmiausia išaugo dujų, o tuomet – ir elektros kainos.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Elektros biržoje šiuo metu panaši situacija, kaip ir pernai prieš didžiąsias šventes.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Elektros biržoje šiuo metu panaši situacija, kaip ir pernai prieš didžiąsias šventes.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Elektros biržoje šiuo metu panaši situacija, kaip ir pernai prieš didžiąsias šventes.<br>M.Patašiaus nuotr.
Elektros biržoje šiuo metu panaši situacija, kaip ir pernai prieš didžiąsias šventes.<br>M.Patašiaus nuotr.
V.Jankauskas.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
V.Jankauskas.<br>Lrytas.lt archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 15, 2022, 3:47 PM

„Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas apžvelgė situaciją dujų ir elektros rinkoje bei pasakė, kam ruoštis gyventojams.

Ši ar kita žiema bus sunkesnė?

Elektros biržoje šiuo metu panaši situacija, kaip ir pernai prieš didžiąsias šventes. Gruodžio 20 d. pirmiausia išaugo dujų, o tuomet – ir elektros kainos. Tada gruodis buvo šaltas. Ir šiemet visoje Europoje gan šaltas metas.

„Sakyčiau, kad jei kainų pakilimas ir bus, jis vėliau stabilizuosis ir gal net eis į gerąją pusę“, – prognozavo prof. V.Jankauskas. Prošvaistes jis mato dėl kelių priežasčių.

Šiuo metu didžiąja dalimi esame priklausomi nuo Skandinavijos, kur nenaudojamas iškastinis kuras. Pavyzdžiui, Norvegija jo apskritai nenaudoja, ten 90 proc. elektros sukuria hidroelektrinės. Švedijoje hidroelektrinės sukuria kiek mažiau nei 50 proc. elektros energijos, Suomijoje – apie 30 proc., o Danijoje – beveik vien atsinaujinanti energetika.

Tačiau prof. V.Jankauskas pastebi, kad padėtis šiek tiek suprastėjusi: Švedijoje dėl remontų uždaryta viena atominė elektrinė, Suomijoje – taip pat trikdžiai. Tačiau po mėnesio ar kiek vėliau tai turėtų atsistatyti.

„Vasarą buvo ir kita didelė bėda: buvo sausa, trūko vandens ir prastai dirbo hidroelektrinės ir gal net atominės. Dabar atsitiko visiškai priešingas dalykas: šį rudenį Skandinavijoje nuolat lijo ir prilijo tiek, kad jie vandens turi tikrai daug“, – aiškino energetikos ekspertas.

Jis mano, kad šie veiksniai yra lyg atsvara baimei, kad gali augti dujų kaina. Tačiau ši rinka yra spekuliatyvi, tad nežinia, kokia bus žiema ir kokios energetikos kainos.

Apžvelgdamas elektros rinką, pašnekovas priminė, kad yra keliamas ir viršpelnių klausimas – taip iš Lietuvos elektros gamintojų surenkama suma padėtų vartotojams. Vis tik radijo laidos dalyvio manymu, dėl to susitarti taip pat sunku, kaip kad dėl dujų kainų lubų.

Nors ši žiema gali būti gąsdinanti, kita gali būti prastesnė. Tačiau viskas priklausys nuo to, kaip reaguos rinkos. „Rinkos reaguoja ne dėl to, kad ateina žiema, o dėl to, kad galbūt ir toliau bus šalta. Kita žiema gali būti nekokia – yra nemažai prognozių“, – sakė jis.

Prof. V.Jankausko manymu, artimiausiu metu elektros kaina turėtų išsilaikyti apie 40 centų už kilovatvalandę, tačiau gali kiek ir pakilti. Vyriausybė pažadėjusi, kad gyventojai daugiau nemokės, o verslui pažadėta kompensuoti, kai kaina bus aukštesnė nei 28 centai už kilovatvalandę.

Šiame kontekste šalys, tarp jų ir Lietuva, vis garsiau kalba apie viršpelnio mokestį. Pašnekovas priminė, kad visi elektros tiekėjai susiję su motininėmis įmonėmis, kurios gamina elektros energiją ir uždirba „fantastiškus pinigus“. Jei pastatyta atominė elektrinė kilovatvalandę elektros pagamina už 2–3 centus, o parduoda už 30–40 centų, galima įsivaizduoti, kiek uždirbama.

Anot prof. V.Jankausko, istorija rodo, kad iš to pralobsta šalies operatoriai. Pavyzdžiui, pas mus tai būtų Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Nors tai atrodo neteisinga, bet tokia tvarka, patikino ekspertas.

Taip pat priminė, kad dar pirmąjį pusmetį į Europą tekėjo rusiškos dujos, tad ir kainos buvo mažesnės. Kitąmet to jau nebebus, dujų sulauksime iš kitų regionų.

Piktnaudžiavimas turėtų būti prižiūrimas

Nepiklausomam elektros tiekėjui „Ignitis“ neseniai pranešus apie pokyčius vartotojams, pasirinkusiems nefiksuotos elektros kainos planus, prof. V.Jankauskas sako, kad tai nėra labai blogas siūlymas, tačiau yra niuansų.

Jis primena, kad tiekėjai gali pateikti pasiūlymus, o vartotojas gali rinktis, jei nepatinka – išeiti kitur, su sąlygomis nesutikti. Tačiau per prievartą nieko neturi vykti.

Visgi „Ignitis“ rinkoje yra dominuojantis žaidėjas, apimantis apie 80 proc. rinkos. Kai žlugo „Perlas Energija“, anot energetikos eksperto, daug kas į „Ignitis“ perėjo būtent dėl to, kad jis ilgą laiką buvo visuomeninis tiekėjas.

Elektros rinkoje situacijai keičiantis ir prasidėjus elektros rinkos liberalizavimui, reguliuotojui reikėtų prižiūrėti, ar nėra piktnaudžiaujama, jei kas nors užima dominuojančią padėtį rinkoje. „Piktnaudžiavimas turėtų būti prižiūrimas“, – įsitikinęs pašnekovas.

Apžvelgdamas „Igničio“ kainodarą, energetikos ekspertas pritarė, kad ji nėra labai aiški. Šioje vietoje turėtų įsikišti reguliuotojas ir paaiškinti, kaip viskas yra ar turėtų būti. Tai parodė ir „Perlo Energijos“ atvejis: elektros tiekėjas sudarė daug sutarčių su klientais nefiksuota kaina, o jų niekas griežtai neprižiūrėjo. Tai turėtų būti daroma nuo pat pradžių, tikino jis.

„Nesakau, kad lengva reguliuotojui pakeisti savo elgesį – jis viską daro pagal įstatymą. Kol kažkokia iniciatyva ateina iki pirminių teisės aktų, tai vyksta lėtai. Vasarą nebuvo laiko greitai pasiruošti – galbūt tokiais laikais reikėjo solidarizuotis“, – kalbėjo prof. V.Jankauskas.

Nors yra ekspertų, sakančių, kad energetikos ūkį į tokį „plaukiojimą“ atiduoti nėra išmintinga, pašnekovas sakė palaikantis elektros rinkos liberalizavimą. Tačiau tai turėtų vykti ne per prievartą.

Pavyzdžiui, Latvija ėjo kitokiu keliu. Šalyje elektrą gyventojams tiekė pagrindinis elektros tiekėjas, tačiau buvo leista elektrą tiekti ir kitiems tiekėjams. Niekas to daryti nevertė, tačiau viskas įvyko palaipsniui ir rinkoje atsirado daugiau žaidėjų. „Nėra nusiteikimo, kad liberalizacija yra blogis“, – dėstė ekspertas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.