Seimas svarstys, ar įteisinti darbuotojams dar vieną laisvadienį

Seimas pavasario sesijoje svarstys Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas, numatančias suteikti darbuotojams apmokamą laisvą dieną sveikatai išsitirti pagal prevencines programas, kurių išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Toks sveikatos patikrinimas darbuotojams, kurie patenka į ligų ankstyvosios diagnostikos programas, būtų privalomas.

Seimas pavasario sesijoje svarstys Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas, numatančias suteikti darbuotojams apmokamą laisvą dieną sveikatai išsitirti pagal prevencines programas.<br>V.Balkūno nuotr.
Seimas pavasario sesijoje svarstys Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisas, numatančias suteikti darbuotojams apmokamą laisvą dieną sveikatai išsitirti pagal prevencines programas.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jadvyga Bieliavska, ELTA

Dec 18, 2022, 9:55 AM

Už tokias įstatymo pataisas šią savaitę po pateikimo balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 31 parlamentaras. Šis Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių Orintos Leiputės ir Rimantės Šalaševičiūtės pateiktas projektas iškeliavo į Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Sveikatos reikalų komitetus. Į plenarinę salę jis turėtų sugrįžti Seimo pavasario sesijoje.Dėl siūlomo teisinio reguliavimo turės pasisakyti ir Trišalė taryba.

Projekto autorės norėtų paskatinti gyventojus prevenciškai tirtis sveikatą. „Nors valstybė vis daugiau lėšų skiria prevencinėms programoms, darbingo amžiaus žmonės per mažai naudojasi galimybe tikrintis sveikatą. Siaučiant pandemijai, žmonės nustojo lankytis gydymo įstaigose. Jei darbdaviai išleistų darbuotojus tikrintis sveikatos ir dar mokėtų už tai atlyginimą – vaizdas kaipmat imtų keistis“, – įsitikinusi Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė O. Leiputė.

Jos žiniomis, 2021 m. prevencinėse programose dalyvavo tik 18–44 proc. tikslinės populiacijos.

„Ligos Lietuvoje užleistos, žmonės miršta per anksti. Geriau skirti laisvą dieną sveikatai pasitikrinti negu leisti ligoms išguldyti darbuotojus. Jeigu bus pritarta mūsų pasiūlymui, žmonėms bus lengviau atrasti laiko sveikatos patikrai, nereikės atimti laiko iš šeimos ir artimųjų, bus lengviau derinti vizitą pas gydytojus – visa tai leis tausoti sveikatą, o prireikus – laiku pradėti gydymą“, – pabrėžia Seimo narė socialdemokratė O. Leiputė.

Iš Seimo tribūnos pateikdamas klausimą Seimo narys Mindaugas Lingė domėjosi, kaip praktiškai būtų įgyvendintas toks pasiūlymas.

„Gal vis dėlto žmogus kokioms kitoms reikmėms išnaudojo tą paimtą laisvą laiką prisidengdamas, kad jis ketina profilaktiškai tikrintis? (...) Dabar tokią savanorišką priemonę darote privaloma. O kaip kitais atvejais, ar, pavyzdžiui, privalomai nereikėtų tikrintis ir eiti pas gydytoją, kai skauda dantį, skauda galvą“,– svarstė politikas.

Iki šiol, anot jo, paprastai tokie santykiai buvo sureguliuojami darbdavio ir darbuotojo susitarimais.

Projektą pateikusi O. Leiputė nemano, kad žmonės piktnaudžiaus. „Manau, kad jeigu bus patvirtinti sąrašai, darbdavys ras, kaip tai kontroliuoti. Tai bus papildoma priemonė iš darbdavio pusės žmogų paskatinti pasitikrinti sveikatą. Iš dalies tai yra ir išlieka savanorišku dalyku, nes mes nenumatome nuobaudos, tai yra nušalinimo nuo darbo, jeigu to nepadarys. Tai nebus dažni atvejai, nes pagal kai kurias programas pagal amžiaus grupes reikia pasitikrinti kartą per penkerius metus arba kartą per trejus metus“,– iš Seimo tribūnos sakė O. Leiputė.

Jai pritardama Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė tvirtino, kad tai nebus didelė našta darbdaviams. „Turime keturias onkologines prevencines programas ir penktąją – širdies ir kraujagyslių. Ir tai nėra tokia didelė našta, manau, kad privalu žmogų išleisti pasitikrinti. Kokia tvarka tai turėtų vykti, turėtų nustatyti sveikatos apsaugos ministras. Jeigu kils abejonių, yra Trišalė taryba, tegul pasvarsto“,– sakė R. Šalaševičiūtė.

Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės darbingiems žmonėms gauti laisvą apmokamą darbo dieną sveikatai pasitikrinti pagal prevencines programas.

.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.