Vieni mato pusiau pilną, kiti – pusiau tuščia stiklinę
V.Janulevičiaus matymu, baigiantis metams nuotaikos Lietuvos ekonomikoje dvejopos: džiaugiamasi trečiojo ketvirčio pramonės augimo 6 proc. rezultatu, tačiau ne visiems sektoriaus yra lengva – daliai reikia stabdyti veiklą.
Visgi bendras vaizdas toks, kad pramonė išgyvena gerą laikotarpį. Užsakymų iš Vokietijos yra dar bent iki vasario, tačiau daug kas priklausys nuo orų. Tuomet seks dujų suvartojimas ir dujų kainos pokyčiai.
Paskelbus, kad trąšų gamintoja „Achema“ stabdo amoniako gamybą, V.Janulevičius patikino, kad tai yra pavieniai atvejai, tačiau neretas reiškinys ir visoje Europoje. „Pramonė, kuri susijusi su energetiniais ištekliais, iškastiniu kuru išgyvena sunkų laikotarpį net tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje“, – dėstė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvos verslo santykius su užsienio partneriais, jis pastebėjo, kad sandoriai tapo itin trumpi. Jei įmonės anksčiau dujas pirkdavo fiksuota kaina metais ar ketvirčiais, dabar tai daro savaitėmis ar net dienomis.
Visgi, pašnekovo teigimu, šį metų ketvirtį pabaigsime rekordiniais skaičiais, nors matoma, kad pandemija, karo Ukrainoje įtaka ir žmonių nuotaikos kiek stabdo ekonomikos augimą.
Šiandien dienai sunkiausiai gyvena viešbučiai. „Turime suprasti, kad tas sektorius nėra mažas ir žmonių tiek, kiek anksčiau nėra, o dėl energetinių išteklių išsilaikyti yra gana sunku, tai jie išgyvena gana sunkų laikotarpį, jei kalbėtume apie atvykstamąjį turizmą.
Jei kalbėtume apie išvykstamąjį, tai jis juda gana palankiai: keleivių skaičius ir srautas artėja link rekordinių metų“, – aiškino verslo atstovas.
Jis taip pat pritarė ekonomisto Žygimanto Maurico minčiai, kad Lietuvos ekonomikai viskas atrodo „dzin“. „Su tuo „dzin“ kol kas norisi visus pasveikinti – per šiuos metus. 2,5 proc. BVP augimas trečiame ketvirtyje, bet ketvirtame turbūt bus mažesnis“, – sakė jis.
Tačiau akivaizdu, kad Lietuvos ekonomika pirmauja tarp kaimynų. Eksporto perviršis rodo gerus skaičius: 1,5 proc. viršijo pramonė, 0,5 proc. žemės ūkis, 0,5 proc. eksportuojamos paslaugos.
„Kol kas kryčio nematome, bet bus sunkus pirmo ketvirčio galas ir antro pradžia. Jei kitų metų pabaigoje baigtųsi karas, matytume judesį į priekį ir Lietuva būtų viena pirmaujančių regione.
Kol kas tikimės santūraus augimo kitais metais, ką ir prognozuoja mūsų ekonomistai. Tačiau šiai dienai vis dar egzistuoja darbuotojų trūkumas ir turime apie 10 tūkst. laisvų darbo vietų, bet jis mažėja“, – kalbėjo radijo laidos dalyvis. Jis taip pat įžvelgia problemą, kad rinkoje ypač trūksta inžinierių, operatorių prie gamybinių linijų ir kitų darbuotojų.
Recesija bus trumpa?
Artėjame prie rekordinio skaičiaus, kai 2021 m pabaigoje turėjome apie 22 mlrd. eurų indėlių bankuose, dabar yra jau 21,5 mlrd. eurų, atkreipė dėmesį V.Janulevičius apie žmonių santaupas.
Jo asmenine nuomone, žodį „recesija“ naudosime vis dažniau. Pašnekovas svarsto, kad ji gali būti. O jei bus – bus trumpa. Tačiau primena, kad reikia sulaukti pavasario pabaigos, kai Europoje ištuštės dujų saugyklos.
Ne mažiau svarbus ir Kinijos faktorius: jei koronaviruso politika švelnės ir toliau, tai timptels ekonomiką ir paskatins vartojimą. Tai gali reikšti, kad žaliavų kainos didės, infliacija vėl augs ir recesijos nebus, aiškino jis.
Apžvelgdamas energetikos rinką, jis patikino, kad tikėtis, jog kainos pramonei vėl sieks 7–9 centus už kilovatvalandę, o gyventojams – apie 14 centų už kilovatvalandę, tikėtis naivu. Tai, anot jo, galėtų nutikti anksčiausiai po penkerių metų.
„Tikėtina, kas šią žiemą pramonei elektros kaina bus 30–40 centų, keturis kartus daugiau nei buvo iki šiol, o paprastiems žmonėms – 28 centai su kompensacijomis“, – sakė jis.
Vis tik vertėtų nepamiršti, kad netrukus Suomijoje pradės veikti atominė elektrinė, o jei ir toliau bus daug sniego Skandinavijoje – suaktyvės hidroelektrinių darbas. Tad tikėtis, kad elektros kaina kils virš 40 centų už kilovatvalandę, V.Janulevičius nenori.
Mokesčių reforma turėtų būti patraukli investuotojams
Vyriausybėje kalbant apie mokesčių reformą, V.Janulevičius akcentavo, kad čia yra svarbūs keli dalykai. Iš vienos pusės, atrodytų, kad sunkiu metu nereikėtų to imtis, tačiau iš kitos – reikia modernizuoti ir skaitmeninti viešąjį sektorių.
„Verslas nuvažiavo toli, reiktų timptelėti viešąjį sektorių. Nors biurokratinių dalykų mažėja, jų vis dar daug. Tai yra tas nereikalingas balastas ir stabdis, kuris mus stabdo“, – mintimis dalijosi jis.
Taip pat būtina didinti patrauklumą investuotojams tiek vietiniu mastu, tiek atvykstantiems iš užsienio. Kadangi esame arti Baltarusijos ir Rusijos, tai investuotojų nevilioja. Tačiau jei būtų patraukli aplinka – tai padėtų.
Matome, kad ir mūsų pačių startuoliai išsikelia. Jie tai daro ne dėl karo Ukrainoje, o dėl to, kad kitur palankesnė aplinka verslui, teigė jis. Tad jei verslas bus apkraunamas, gali būti bandoma laimės ieškoti svetur.
Pašnekovo pastebėjimu, šiai dienai Lietuva turi tris dideles problemas. Pirmiausia, trūksta darbuotojų – ypač baigusių tiksliuosius mokslus specialistų. Taip pat nėra pakankamai investuojama į inovacijas, našumo didinimą ir procesų skaitmenizavimą.
Trečia problema – energetinė priklausomybė, kurią reikia mažinti ir daugiau gaminti savo energijos. „Jūs pažadėkite investuotojui, kad sukursiu laisvą ekonominę zoną, kuriame elektros kaina fiksuojasi ir yra žemesnė, tai iškart atsirastų investuotojų“, – kalbėjo jis.
