A++ energetinės klasės būstai turi atitikti aukštus pastato medžiagų, apšiltinimo ir šilumos mažinimo rodiklius. Be to, tokiuose būstuose ypač svarbus aspektas – atsinaujinančių išteklių naudojimas. A++ pastatuose didžiąją sunaudojamos energijos dalį turi sudaryti atsinaujinančių išteklių energija. Dar vienas rodiklis, kurio reikalaujama, – mechaninės vėdinimo sistemos rekuperacijos naudingumo koeficiento ir vėdinimo įrenginio naudojamų ventiliatorių efektyvumas.
Vadinasi, gyventi tokiuose būstuose yra ir ekonomiškiau, ir ekologiškiau. Gerų žinių gyventojams turi ir įvairūs bankai Lietuvoje – norint pasiimti paskolą A++ energetinės klasės būstui įsigyti, taikomos palankesnės sąlygos.
Palankesnės sąlygos paskolai
Augantį gyventojų susidomėjimą tvariu būstu ir aplinką tausoti padedančiais sprendimais lemia didėjantis visuomenės sąmoningumas ir augančios namų ūkių išlaidos energijai bei šildymui. Šiuo metu gyventojai daugiausia patys statosi žaliojo kredito reikalavimus atitinkančius individualius namus, tačiau rinkoje daugėja ir tvarių daugiabučių projektų.
Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Kiguolienė sakė, kad palankesnes sąlygas energetiškai efektyvaus būsto įsigijimui šiuo metu jau teikia ne vienas šalyje veikiantis bankas.
„Tokioms paskoloms būdingos mažesnės palūkanos, gali būti netaikomas sutarties sudarymo mokestis ir pan.“, – vardijo V.Kiguolienė.
„Luminor“ bankas, priimdamas sprendimą dėl būsto paskolos, visuomet atsižvelgia į perkamo būsto būklę.
„Jei būstas yra energetiškai efektyvus, gali būti taikomos palankesnės sąlygos, įskaitant ir palūkanų maržą. Galutinės finansavimo sąlygos priklauso ne tik nuo turto būklės, bet ir nuo paties kliento profilio, turto paskirties ir paskolos tikslo – t. y., ar būstas įsigyjamas gyventi ar nuomoti.
Būsto paskola dažniausiai imama 20–30 metų laikotarpiui, o naujos statybos būsto nusidėvėjimas per tokį laikotarpį yra mažesnis nei senos statybos, tad tai ir daro įtaką finansavimo sąlygoms“, – aiškino „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.
Pasak jos, energetiškai efektyviu būstu šis bankas laiko nebūtinai vien tik A++ klasės būstus – tokie gali būti ir A+ klasės būstai.
„Konkrečios klasės būstui nėra nustatytų konkrečių sąlygų. Kiekvienas sprendimas yra individualus. Pastebima tendencija, kad energetiškai efektyvus būstas populiarėja, nes jo išlaikymas yra pigesnis, taip pat vis populiaresnis tampa tvarus gyvenimo būdas, tad tokio būsto likvidumas yra geresnis.
Į tai bankas taip pat atsižvelgia priimdamas sprendimą dėl būsto paskolos suteikimo klientui, tad dažniausiai jam pakanka turėti 15 proc. būsto kainos padengiantį pradinį įnašą (žinoma, jeigu jam užtenka pajamų norimo dydžio paskolai gauti). Jei perkamas senos statybos būstas, kurio būklė nėra gera, o energetinė klasė – pakankamai žema, bankas gali paprašyti didesnio pradinio įnašo dėl mažesnio tokio būsto likvidumo“, – kalbėjo Ž.Rakauskaitė.
O štai „Šiaulių bankas“ A++ klasės būstui siūlo žaliąjį būsto kreditą, suteikiantį palankesnes finansavimo sąlygas.
„Siūlydami konkurencingą maržą tikimės paskatinti vis daugiau gyventojų rinktis taupų ir draugiškesnį aplinkai būstą“, – tikino „Šiaulių banko“ finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė.
Šio banko klientams, įsigyjantiems A++ energinės klasės turtą, taikomos palankesnės finansavimo sąlygos nei įprastai.
„A++ energetinės klasės būstui „Šiaulių bankas“ gali taikyti itin konkurencingą 1,69 proc. maržą. Tuo tarpu įprasto būsto kredito marža dažnai svyruoja apie 1,8–2,2 proc. Vienintelė papildoma sąlyga siekiant gauti žaliąjį būsto kreditą – reikalavimas pateikti įsigyjamo būsto energinio naudingumo sertifikatą, kuris įrodytų būsto atitikimą keliamiems reikalavimams“, – aiškino D.Kalvaitienė.
Teikdamas žaliąsias būsto paskolas ir SEB bankas taiko palankesnes finansavimo sąlygas – mažesnę maržą, taip pat netaikomas sutarties sudarymo mokestis.
„Taip skatiname gyventojus rinktis tvaresnius sprendimus. Be to, gyventojai patys įvertina, kad žalieji būstai yra kur kas ekonomiškesni, ilgainiui didesnes investicijas atperka mažos energijos sąnaudos, todėl vis dažniau ir vis noriau tokius renkasi.
Taikydami palankesnes sąlygas finansuojame iki 2021 m. pastatytą būstą, atitinkantį ne žemesnę nei A++ energinio naudingumo klasę. O nuo 2021m pastatytiems pastatams taip pat reikalaujama, kad būsto pirminės energijos poreikis (pavyzdžiui, šildymui, elektrai) turi būti 10 proc. mažesnis už beveik nulinę energiją naudojančių pastatų standartą“, – tikino SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
„Swedbank“ taip pat skatina tvarius klientų pasirinkimus, siūlydamas ir palankesnes finansavimo sąlygas ir galimybę rinktis iš įvairių finansavimo sprendimų.
„Kai klientai išsirenka A+ ir A++ energetinio naudingumo būstą, taikome mažiausias palūkanas. Taip klientams suteikiama galimybė finansuojantis tokį būstą mažiau lėšų skirti būsto paskolos mokėjimams“, – komentavo „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Klientams, ketinantiems atlikti didesnius darbus, susijusius su savo turimo namo energetinės būklės gerinimu, bankas taip pat gali pasiūlyti paskolą energetiniam naudingumui gerinti.
„Ši paskola aktuali tiems klientams, kurie nori įgyvendinti namo energiją tausojančius sprendimus ir tokiems darbams atlikti reikalinga didesnė nei 20 tūkst. eurų paskolos suma. Pavyzdžiui, klientas pageidauja ne tik įsirengti saulės elektrinę, bet ir apšiltinti namą, įrengti šiuolaikišką šildymo ar vėdinimo sistemą, pakeisti langus ir duris. Tokiais atvejais mes taip pat sudarome itin patrauklias sąlygas pasiskolinti, taikydami specialias palūkanas“, – teigė P. Ladziato.
Nauda ir bankams
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo patarėjo Tomo Garbaravičiaus, bankų pasirinkimą teikti palankesnes būsto paskolas A++ namams dažniausiai lemia kelios priežastys.
„Pirma, A++ būstai yra neseniai pastatyti modernūs ir energiškai efektyvūs būstai, kurių ne tik dabartinė, bet ir tikėtina būsima kaina yra paprastai didesnė nei senesnių būstų, o tai bankams suteikia daugiau saugumo, kad įkeisto būsto vertė bus atsparesnė rinkos sukrėtimams.
Antra, galbūt bankai pastebėjo, kad tokius modernius ir brangesnius būstus paprastai perka mažesnės kredito rizikos skolininkai – tai būtų dar viena svari priežastis taikyti palankesnes kredito sąlygas. Galiausiai, tokių būstų dar nėra daug, o bankams aktualu didinti žaliųjų būsto paskolų portfelį, todėl ir konkurencija dėl tokių paskolų stipresnė“, – šnekėjo jis.
V.Kiguolienė antrino, kad tikslai, susiję su neutraliu poveikiu klimatui, aktualūs ir patiems bankams.
„Jie skatina klientus atkreipti dėmesį į įsigyjamo būsto energinį efektyvumą bei rinktis tvaresnius sprendimus – tiek dėl sąskaitų už šildymą ir elektrą dydžio, tiek dėl ilgalaikės turto vertės, o tuo pačiu ir poveikio aplinkai.
Kai galimybės rinktis efektyviausią variantą iš esančių rinkoje arba statytis tokius reikalavimus atitinkantį būstą nėra, bankai siūlo ir energinio efektyvumo didinimo sprendimus arba individualaus naudojimo atsinaujinančios energijos šaltinius – juos galima įsigyti, pavyzdžiui, vartojamojo finansavimo būdu“, – dėstė ji.
„Tas būstas yra patikimesnis, tikėtina, kad jo vertė taip smarkiai nekris. Pavyzdžiui, sovietiniai būstai turi didesnę nuvertėjimo riziką“, – pridūrė ir „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
