Kinija neįgyvendino savo griežčiausių įspėjimų, o prekybinė partnerystė pamažu atsistato bei ateityje turėtų vėl paaugti.
Diplomatinis konfliktas
Kinija griežtas ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, kai Vilniuje buvo atidaryta Taivano atstovybė, kuri buvo pavadinta būtent taip, kaip vadinama sala, o ne jos sostinė Taipėjus.
Dvišalius nesutarimus tuo metu verslo atstovai vadino krize, o Europos Komisija dėl šių Pekino veiksmų kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją.
Pastebima – didelis Kinijos spaudimas per metus atslūgo, mūsų šalies ekonomika nepatyrė reikšmingo poveikio, o įmonės naujų partnerių, nors ir išleisdamos daugiau lėšų, pamažu atrado aplinkinėse šalyse.
Dvišalė prekyba grįžta
Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, 2021 m. Kinija buvo dvylikta didžiausia Lietuvos prekybos partnerė – šalių prekybos apyvarta sudarė 1,8 mlrd. eurų.
Tais metais Lietuvos eksportas į Kiniją siekė apie 228 mln. eurų (25 vieta), o importas – 1,57 mlrd. eurų, tad Kinija buvo septinta didžiausia prekių Lietuvai pardavėja.
Tuo metu šių metų sausį-spalį, Statistikos departamento skaičiavimais, eksportas į Kiniją sudarė 97 mln. eurų, iš kurių apie 27 mln. eurų – lietuviškos kilmės. Kiniškų prekių atsivežta už 1,7 mlrd. eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, apžvelgdamas metus, pastebėjo, kad dvišalė prekyba su Kinija grįžta į buvusį lygį. Jo teigimu, intensyviai su Pekinu prekiaujama ir per kitas valstybes.
„Skaičiai liudija, kad prekyba su Kinija pamažu atsitiesia. Daug svarbių pramonei dalykų vyksta tiesiogiai, nors daug kuo prekiaujama ir per trečiąsias šalis“, – sakė V.Janulevičius.
Pramonininkų atstovas vis tik pripažino, kad eksportas į Kiniją šiemet smarkiai susitraukė – Lietuva didžiausiai Azijos ekonomikai jau nebetiekia įvairių maisto produktų, gėrimų ir kitų gaminių. Pasak jo, eksportuojamos tik tos lietuviškos prekės, kurių reikia Kinijai.
„Tai tam tikri specialūs metalo lydiniai, speciali elektronika, labai tikslūs matavimo prietaisai. Visa tai iš Lietuvos į Kiniją juda tiesiogiai. Bet maisto bei gėrimų eksportas, akivaizdu, kad yra sustojęs“, – teigė V.Janulevičius.
Pasak jo, o importas šiek tiek padidėjo dėl to, kad pramonines prekes iš Kinijos pakeitė buitinės prekės.
Nuogąstavimai nepasitvirtino
Reaguodama į Taivano atstovybės atidarymą Vilniuje, Kinija 2021 m. lapkričio pabaigoje pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių.
Be to, tuomet verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes – Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją.
Nors, tikėtina, tai buvo specialiai padaryta, Lietuva vėliau vėl atsirado toje mutinės sistemoje, bet Kinijos ekonominis spaudimas tuo nesibaigė. Pernai gruodį buvo skelbta, jog Pekinas liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš jos rinkos.
Tai išties būtų padarę nemenką žalą Lietuvos ekonomikai. Nors mūsų šalies tiesioginė prekyba su Kinija yra nedidelė, jos į eksportą orientuotoje ekonomikoje veikia daug įmonių, gaminančių įvairius komponentus Vakarų ir Šiaurės Europos bendrovėms, kurios vėliau galutinius produktus su lietuviškomis detalėmis eksportuoja Kinijai.
Tuomet šalies verslo atstovai Pekino taikomą spaudimą vadino rimta krize, o Vyriausybė paruošė paramos priemones – lengvatines paskolas apyvartinėms lėšoms, finansavimą verslui naujose rinkose įsitvirtinti. Taip pat veikė ir Užsienio reikalų ministerijos karštoji linija nuo Kinijos spaudimo nukentėjusioms įmonėms.
Vis dėlto, ekspertų vertinimu, Lietuvos ekonomika didelių sunkumų nepatyrė, o skambiausi Pekino įspėjimai nebuvo išpildyti.
Pasak ekonomisto bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento Mariaus Dubnikovo, praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje Kinija Lietuvos įmones spaudė itin stipriai, tačiau ilgainiui spaudimas sumažėjo.
„Šiuo metu jis nebėra labai didelis“, – patikino M.Dubnikovas.
Jis aiškino, kad Lietuvos verslas Kinijos veiksmus atrėmė, nes šalies gamintojai yra persiorientavę į Vakarų, visų pirma Vokietijos, rinkas. Anot eksperto, išties rimtų nuostolių galėjo patirti tik vien Kinijai savo produkciją pardavinėjusios įmonės.
„Galima sakyti, kad kažkokių asmeninių, mažų problemų su Kinija buvo kilusių, bet, žiūrint bendrai, Lietuvos verslas tiesiog nukeliavo į priekį ir į Lietuvą atnešė dar daugiau uždirbtų pinigų“, – konstatavo M. Dubnikovas.
Tuo metu ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Pekinas santykių su lietuviškas detales naudojančiais kitų šalių partneriais nenutraukė, o jų gamintojai atsilaikė, kadangi šiemet Lietuvos eksportas į pagrindines rinkas (Vokietiją, Skandinaviją) kuo puikiausiai augo.
Kita vertus, anot A.Izgorodino, be dvišalių santykių krizės, Lietuvos prekybą su Kinija šiemet apsunkino joje taikyta griežta COVID-19 valdymo politika.
Ieško alternatyvų
Anot LPK prezidento V.Janulevičiaus, daugelis su Kinijos spaudimu susidūrusių gamybos įmonių jau pasirinko kitus tiekėjus. Pirmenybę pramonininkai vis dėlto teikia patikimumui, o ne detalių kainai.
„Pilnai 100 proc. visko pakeisti kol kas nėra įmanoma, nes tai santykiai, kurie susiklosto per dešimtmečius. Bet diversifikacija vyksta“, – teigė pramonininkų atstovas.
Jis aiškino, kad Lietuvos gamybos įmonių prekybiniai santykiai šiemet sparčiai plėtojosi su partneriais Centrinės Azijos regione, Turkijoje, Vietname.
„Pirmyn judame visais įmanomais būdais. Labai sparčiai auga importas iš Vietnamo, Turkijoje perkamas plienas ir aliuminis taip pat sparčiai keičia kiniškas medžiagas.
Vietoje kiniško, ukrainietiško, rusiško plieno, atsiranda jo daugiau iš Kazachstano, Uzbekistano, kitų šalių“, – kalbėjo V.Janulevičius.
LPK vadovas dar pastebėjo, kad vis daugiau užsakymų pateikiama Taivano įmonėms. Nors šiemet dvišalė prekyba su šia Tolimųjų Rytų sala smarkiai dar nepadidės, 2023-aisiais tikėtinas „šimtamilijoninis augimas“.
Prekyba su Taivanu Lietuvai naudinga dėl salos gamintojų tiekiamų aukštųjų technologijų, elektronikos komponentų. Kol kas, anot V.Janulevičius, Kinija yra viena pagrindinių šių prekių eksportuotojų.
„Viskas, kas susiję su elektronika, išlieka gana jautru“, – tikino LPK vadovas.
Pavyzdžiui, 82 proc. lustų ar puslaidininkių gamybai naudojamo silicio išgaunama būtent Kinijoje, taip pat – saulės jėgainių komponentų, stiklo ir kitų prekių.
„Visi šitie komponentai gaminami būtent Kinijoje. Ir čia ta diversifikacija nėra paprasta, ji užtruks“, – teigė V.Janulevičius.
Anot LPK prezidento, kinišką produkciją būtų galima pakeisti ir europietiška ar skandibaviška, pavyzdžiui, pagaminta Nyderlanduose, Vokietijoje arba Norvegijoje. Tačiau šiose šalyse arba tokių komponentų pasiūla nėra užtektina, arba jie yra gerokai brangesni.
V. Janulevičius pripažino, jog diversifikavus tiekėjus, įmonių sąnaudos padidėjo maždaug 5–20 proc.
„Kai kurios jų išaugino ir iki 20 proc., nes iš kitų šalių tiekiamos medžiagos yra brangesnės“, – sakė jis.
Kitąmet tikimasi atsigavimo
Paklausti apie galimą dvišalių ekonominių santykių raidą kitąmet, ekonomistai prognozavo, kad Lietuvos eksportas į Kiniją, tikėtina, atsities. Be to, lietuviškam verslui galimybių gali atsirasti daugiau, jei Kinija toliau laisvins COVID-19 apribojimus.
„Greičiausiai, nepaisant visų santykių, prekyba vyksta tarp įvairių šalių, įskaitant ir Lietuvą ir Kiniją. Kalbant apie eksportą, jis, turbūt, atsistatys“, – teigė M.Dubnikovas.
„Man atrodo, kad Kinija panaikins COVID-19 suvaržymus maždaug kitų metų pavasarį, o tai reiškia, kad kitų metų vasarą matysime labai didelį Kinijos vartojimo padidėjimą“, – patikino A.Izgorodinas.
Pasak jo, aktyvi Kinijos ekonomika reikštų potencialiai didesnį Lietuvos eksportą tiek į ją pačią, tiek į Europos Sąjungos šalis, kurios, gavusios daugiau Pekino užsakymų, dalį gamybos perkeltų į Lietuvą.
„Manau, kad matysime pakankamai gerus skaičius, liudijančius apie Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimą“, – aiškino jis.
Kartu ekonomistas akcentavo, kad pastaruoju metu nei Vilnius, nei Pekinas nebeeskaluoja diplomatinių tarpusavio santykių.
„Viskas aprimo. Manau, kad tai geras signalas, nes nei viena, nei kita pusė nebenori aštrinti politinių santykių. Tai geras pamatas, reikalingas ekonominiams santykiams atstatyti“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto A.Izgorodinas įžvelgė ir didelių kitąmet numatomo Kinijos aktyvėjimo rizikų – atlaisvinusi COVID-19 suvaržymus antroji pasaulio ekonomika gali pradėti masiškai supirkinėti žaliavas, konkuruoti su Europa dėl gamtinių dujų. Dėl to, ekonomisto teigimu, didėsiantis Kinijos aktyvumas visoje euro zonoje gali vėl padidinti infliaciją.
