„Ir čia yra erdvės Vyriausybei giliau ir būtent kompleksiškiau padirbėti su maisto produktų sektoriumi. Iš vienos pusės yra strategija didinti pažeidžiamiausių gyventojų disponuojamas pajamas. Čia pastangos buvo įdėtos, viskas tvarkoje. Tačiau iš kitos pusės niekas netrukdo svarstyti ir taikyti priemones, kurios neštų daugiau konkurencijos, daugiau galimybės smulkiam ir vidutiniam verslui, veikiančiam būtent maisto srityje“,– „Žinių radijui“ tvirtino I.Segalovičienė.
Patarėjos manymu, norint užtikrinti mažesnes kainas, galima pasitelkti ne vieną instrumentą.
„Pavyzdžiui, administracinės naštos smulkiam verslui mažinimas. Paramos teikimas smulkioms prekybos vietoms. Sprendimai dėl maisto grandinių trumpinimo. Vartotojų teisių apsaugos tam tikras stiprinimas ir jų derybinės galios didinimas. Nesąžiningų verslo tarpusavio santykių prevencija. Daugiau viešumo, skaidrumo, aiškumo apie maisto gamybos grandines ir pačias kainas“,– komentavo ji.
Galiausiai I.Segalovičienė teigė, kad norint įvesti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo lengvatą būtiniausioms maisto prekėms, pirmiausiai reikia paruošti saugiklius, kurie užtikrintų, jog naudą patirtų vartotojas.
„PVM tarifo lengvatai būtina sąlyga yra tam tikri saugikliai. Tam, kad visa nauda nueitų būtent vartotojui. Jeigu institucijos parengtų tokius saugiklius, susitartų su visuomene ir maisto produktų pardavėjais ir gamintojais, tai tikrai būtų galima svarstyti. Bet saugikliai yra būtina priemonė. Nes negalime leisti, kad dėl lengvatos patirti biudžeto netekimai nueitų ne pagal paskirtį“, – aiškino prezidento patarėja.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad šiemet metinė infliacija, palyginti su 2021 m. lapkričiu, sudarė 21,4 proc., tuo metu apskaičiuotoji pagal vartotojų kokybės indeksą (VKI) – 22,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, šilumos energijos, degalų ir tepalų, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, daržovių, gaminių ir medžiagų būsto priežiūrai ir remontui, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų viešojo maitinimo paslaugų kainų padidėjimas bei garso ir vaizdo priėmimo, įrašymo ir atgaminimo įrenginių kainų sumažėjimas.
Kairuoliškas biudžetas
Prezidento vyriausioji patarėja I.Segalovičienė džiaugiasi, kad dešiniųjų Vyriausybės suformuotas ateinančių metų valstybės biudžetas yra kairuoliškas, orientuotas, pasak jos, į labiausiai pažeidžiamus žmones
„Gerovės valstybė yra tam tikra politika, kuri remiasi būtent prioritetu apsaugoti pažeidžiamiausius žmones, mažinti skurdą ir nelygybę ir tos visos pastangos buvo orientuotos, ypač iš prezidento pusės. Ir prezidentas bet kokius sprendimus vertindamas būtent remiasi šiuo principu“, – „Žinių radijui“ teigė I.Segalovičienė.
Šalies vadovo patarėja džiaugiasi, kad šios krypties formuodama ateinančių metų valstybės biudžetą laikėsi ir Vyriausybė.
„Galime pasidžiaugti, kad nors valdantieji yra dešinieji, tačiau pats biudžetas tikrai yra kairuoliškas, tiek sprendimai socialinėje-ekonominėje politikoje atitiko šitą principą. Be jokios abejonės yra tie neapibrėžti veiksmai, infliacija, ypač geopolitinė situacija, kuri tą mastą koreguoja atitinkamai, tačiau pats veikimo principas yra labai svarbus ir orientacija į žmogų yra svarbiausia“, – sakė ji.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat akcentavo, kad valdantieji, į 2023 m. valstybės biudžetą įtraukę kompensacijas elektros ir dujų kainoms gyventojams ir elektros kainoms verslui bei kitas energetinei krizei ir infliacijai amortizuoti skirtas priemones, pasielgė „pakankamai kairuoliškai“, nors priklauso politinio spektro dešinei.
„Tie sprendimai buvo padaryti ir galiu konstatuoti, kad valdančioji koalicija, kuri yra dešiniosios pakraipos, priėmė pakankamai kairuolišką ir gerovės valstybės principus atitinkantį sprendimą“, – teigė G.Nausėda, pats pripažinęs esantis kairiųjų pažiūrų.
