2022 m. pasaulio ekonomika buvo atsparesnė, nei tikėtasi, tačiau recesijos rizika nusikėlė į 2023 m. Išliekanti geopolitinė įtampa, aukštos infliacijos užsitęsimo rizika, dėl kurios numatytas tolesnis palūkanų normų didinimas, lemia, kad tarptautinės institucijos kitų metų didžiųjų pasaulio ekonomikų, įskaitant ir euro zoną, augimo perspektyvas peržiūri žemyn. Tai veiks ekonominį aktyvumą ir kainų raidą Lietuvoje.
„Netikėtai geri šių metų III ketvirčio tarptautinės prekybos rezultatai prisidėjo prie didesnio 2022 m. šalies realiojo BVP augimo. Nepaisant BVP augimo projekcijos peržiūros žemyn 2023 m., numatoma, kad šio rodiklio lygis bus aukštesnis, nei prognozuota rudenį. Dėl šios priežasties biudžeto pajamų surinkimas galėtų būti geresnis, nei numatėme spalio mėn. vertindami 2023 m. biudžeto projektą. Šiuo metu prognozės susiduria su ypatingu neapibrėžtumu, todėl neatmestina, kad šalies ūkio ir viešųjų finansų padėtis gali būti ir blogesnė, nei tikimasi“, – teigia Jaroslav Mečkovski, Biudžeto stebėsenos departamento vyriausiasis ekonomistas.
Ekonominės raidos scenarijuje projektuojamas realiojo BVP augimas kitais metais sieks 0,7 proc. Dideliu atvirumu pasižyminčiai Lietuvos ekonomikai pasaulio ekonomikos aktyvumo lygis yra ypač svarbus. Lėtėjant pagrindinių eksporto partnerių ekonomikų plėtrai, Lietuvos BVP augimą palaikys investicijos ir namų ūkių vartojimas. 2023 m. projektuojama, kad infliacijos tempas sumažės, tačiau kainų augimas išliks reikšmingas. 2023 m. biudžete numatytos priemonės gyventojų pajamų didinimui ir energijos kainų augimo poveikio švelninimui, spartus darbo užmokesčio augimas teigiamai veiks namų ūkių disponuojamų pajamų lygį ir realųjį namų ūkių vartojimą.
Išaugusi imigracija, daugiausia sietina su atvykusiais ukrainiečiais, ir darbingo amžiaus gyventojų aktyvumo lygio padidėjimas spartina Valstybės kontrolės projektuojamą potencialaus BVP augimą. Sulėtėjus 2023 m. realiojo BVP augimui numatoma, kad ekonomika bus žemiau savo potencialaus lygio.
