Lietuvos sanatorijos puikiai laikosi ir be turistų iš Rusijos ar Baltarusijos: įvardijo, kuo sugalvojo juos pakeisti

Lietuvos sanatorijos po Rusijos invazijos į Ukrainą prarado dalį klientų, atvykdavusių sveikatintis iš Rusijos ar Baltarusijos. Vis dėlto sanatorijų atstovai neslepia: nors šių turistų ir sumažėjo, jų nepasigendama.

Druskininkai Belorus sanatorija<br>T.Bauro nuotr.
Druskininkai Belorus sanatorija<br>T.Bauro nuotr.
Nuėjome su sūnumi nusipirkti maudymosi kepuraitės, nes rašoma, kad jos reikia baseine, taip pat įsigijome šlepetes. Žodžiu, pradėjome krautis daiktus į sanatoriją.<br>V.Ščiavinsko asociatyvioji nuotr.
Nuėjome su sūnumi nusipirkti maudymosi kepuraitės, nes rašoma, kad jos reikia baseine, taip pat įsigijome šlepetes. Žodžiu, pradėjome krautis daiktus į sanatoriją.<br>V.Ščiavinsko asociatyvioji nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2022-12-28 09:36, atnaujinta 2022-12-28 09:38

Sumažėjęs rusų skaičius – ne problema

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, buvo smarkiai apribotas Rusijos ir Baltarusijos gyventojų patekimas į Europos Sąjungos šalis. Seniau turistai iš šių šalių mielai lankydavosi Lietuvos sanatorijos. Dabar jų – mažuma.

„Turistų iš Baltarusijos šiuo metu atvyksta vienetai, nes yra didelės spūstys pasienyje – neseniai vieni klientai atvažiavo tik paryčiais, nors turėjo atvažiuoti vakare. Rusų daugiau atvyksta tų, kurie gyvena Europos Sąjungoje“, – portalui lrytas.lt pasakojo Druskininkuose esančios „Daugystės sanatorijos“ atstovas spaudai Mindaugas Matulevičius.

Tačiau sanatorijos tokios situacijos tikrai nelaiko problema. Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociacijos vykdančioji direktorė Lina Nosevič sakė, kad su sumažėjusiu turistų iš Baltarusijos ir Rusijos srautu buvo atsigręžta į kitas rinkas ir pradėta ieškoti naujų šalių, vertinančių sanatorinį kurortinį gydymą, kurortų infrastruktūrą, specialistus.

„Toks yra gyvenimas, pasikeitė rinkos. Reikia dirbti su kitomis rinkomis, su vietiniais, su lenkais, su latviais, izraeliečiais, vokiečiais. Rusų ir baltarusių nebuvo tokie skaičiai, kad mes būtume labai daug praradę – čia ne pasaulio galas. Rinka tikrai susitvarkė su pasikeitusia situacija“, – sakė ji.

Sanatorijoms finansiškai išsilaikyti padeda ir padidėjęs klientų iš Lenkijos, Izraelio, Ukrainos, Latvijos ir Estijos skaičius.

„Ekonomiškai Rusijos ir Baltarusijos turistų rinkų praradimas neturėjo ženklios reikšmės, jų vietas užėmė lietuviai, latviai ir estai. Pinigų nepraradome, nes nebuvome priklausomi nuo šių šalių turistų rinkų“, – tvirtino „Tulpės“ sanatorijos direktorės pavaduotoja marketingui ir projektų valdymui Inga Treigienė.

„Šiemet džiugina sparčiau nei kitų užsienio šalių augantys klientų iš Izraelio ir Latvijos srautai“, – pabrėžė „Eglės“ sanatorijos Komunikacijos projektų vadovė Audronė Mockienė.

Negana to, karas nedarė įtakos vidinei rinkai.

„Žmonės vis tiek darosi operacijas, serga, jiems reikalinga reabilitacija“, – aiškino L. Nosevič.

Su problemomis dėl apmažėjusių rusų ir baltarusių srautų nesusidūrė ir kitos sanatorijos, pavyzdžiui, Birštone esanti „Versmė“ ar pajūryje esantis „Palangos gintaras“.

„Rusijos ir Baltarusijos turistų į mūsų sanatoriją išvis neatvyksta. Dėl šių turistų srautų finansiškai nenukentėjome“, – pabrėžė „Palangos gintaro“ sekretorė referentė Laima Laukienė.

Naujos bėdos

Vis dėlto po karo ėmė formuotis ir kita problema, susijusi su užsienio turistų srautais. Kai kurių Europos Sąjungos šalių piliečiai į Lietuvos sanatorijas sveikatintis irgi ėmė vykti rečiau.

„Sausį jau lyg rinka pradėjo atsigauti nuo COVID-19, bet karo grėsmė tą klientų skaičių iš užsienio sumažino. Praeitą mėnesį asociacija Lietuvos ambasadoje Berlyne surengė konferenciją, ji vadinosi „Sveikatos dienos Lietuvoje“. Atėję svečiai sakė, kad Lietuva nėra atraktyvi kryptis sveikatintis dėl kaimyninės Baltarusijos ir karo“, – kalbėjo L.Nosevič.

„Patys vokiečiai ar Vokietijos rusai bijo čia atvykti, nes Lietuva – kraštas šalia Baltarusijos“, – antrino ir „Daugystės sanatorijos“ atstovas spaudai.

Sanatorijos taip pat patiria finansinių sunkumų, susijusių su infliacija. L.Nosevič aiškino, kad elektros kainos šių metų rugpjūtį buvo apie dešimt kartų didesnės, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dėl to veiklos sąnaudose išlaidos elektrai, priklausomai nuo įstaigos ir jos veiklos pobūdžio, gerokai padidėjo. Jos teigimu, panaši situacija susiklostė ir kalbant apie šildymą.

„Šiais metais kainodara sanatorijoje dar nepakeista, bet kitais metais kainos pakils, nes brangsta ir produktai, ir elektra“ – pritarė ir M.Matulevičius.

„Dėl smarkiai pakilusių energetinių resursų ir maisto produktų kainų, teko pakoreguoti kainas infliacijos rėmuose“, – tikino „Eglės“ sanatorijos Komunikacijos projektų vadovė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.