V. Putino gąsdinimas naftos tiekimo ribojimu – labai miglotas: valdininkams teks narplioti rebusus

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą dėl atsakomųjų priemonių prieš Vakarus, šiems nustačius viršutinę Rusijos naftos kainų ribą. Pagal dokumentą nuo vasario mėnesio Rusija netieks naftos šalims, kurios „tiesiogiai ar netiesiogiai“ prisijungė prie šių sankcijų. Dar neaišku, kaip tai pavyks įgyvendinti praktiškai.

Gruodžio pradžioje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Rusija ruošiasi reaguoti į naftos kainų viršutinę ribą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Gruodžio pradžioje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Rusija ruošiasi reaguoti į naftos kainų viršutinę ribą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 29, 2022, 7:44 PM

Draudimas tiekti rusišką naftą pagal sutartis, kuriose numatyta viršutinė kainos riba, įsigalios 2023 m. vasario 1 d. Dekrete nėra valstybių, kurioms Rusija nebetieks naftos, sąrašo. Tačiau atskirame punkte V.Putinas pasiliko teisę išduoti papildomą dokumentą.

Gruodžio 2 d. G7 šalys ir jų sąjungininkės oficialiai patvirtino viršutinę Rusijos naftos kainos ribą. Tai įvyko iškart po to, kai ES pavyko susitarti, kad viršutinė riba bus 60 JAV dolerių.

Toks sprendimas priimtas siekiant „neleisti Rusijai gauti naudos iš jos agresyvaus karo prieš Ukrainą“, tačiau kartu siekiama „palaikyti pasaulio energijos rinkų stabilumą“ ir „sumažinti neigiamas ekonomines Rusijos invazijos pasekmes“.

BBC Rusijos tarnybos ekonomikos redaktorė Olga Šamina komentuodama, kodėl Rusijos atsakas suformuluotas taip miglotai, atkreipė dėmesį, kad iš V.Putino dekreto neaišku, kaip Rusijos numatyti apribojimai veiks ir ar iš viso veiks.

„Dokumentu draudžiama tiekti naftą ir naftos produktus galutiniam pirkėjui, jei sutartyse dėl tokio tiekimo „tiesiogiai ar netiesiogiai numatytas“ naftos kainų viršutinės ribos mechanizmas. Neaišku, kaip Rusijos valdininkai supras, kad pirkėjas netiesiogiai laikosi apribojimų.

Gruodžio pradžioje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Rusija ruošiasi reaguoti į naftos kainų viršutinę ribą. Ir iš pranešimų buvo aišku, kad kažkas negerai su šia reakcija“, – rašė O.Šamina.

Gruodžio pradžioje naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, rašė apie dvi konkrečias priemones.

Pirma, valdžia ketino nustatyti minimalią rusiškos naftos kainą – už mažesnę kainą būtų draudžiama parduoti.

Antra, svarstyta galimybė nustatyti didžiausią nuolaidą, t. y. kiek rusiška nafta galėtų būti pigesnė už „Brent“ ir kitų tarptautinių rūšių naftą.

Teoriškai tokios priemonės iš tiesų galėtų apriboti tiekimą tiems, kurie laikosi sankcijų. Praėjus maždaug savaitei po „Bloomberg“ žinios, laikraštis „Vedomosti“ jau rašė apie švelnesnį variantą: uždrausta tiekti prekes į šalis, kurios „oficialiai prisijungė“ prie kainų „lubų“, taip pat buvo numatytas draudimas tiekti naftą, jei kaip tiekimo sąlyga būtų nurodyta 60 JAV dolerių už barelį kaina.

Tačiau naujajame dekrete nebėra net ir tokių detalių. „Vedomosti“ rašė, kad Energetikos ministerija paskelbs poįstatyminius aktus, kuriuose, pavyzdžiui, bus nurodytas didžiausias nuolaidos dydis. Galbūt taip Rusijos valdininkai bandė sukurti lankstų naftos tiekimo ribojimo mechanizmą.

Panašu, kad Rusijos naftos eksportas gruodį pradėjo mažėti. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, per pirmąją Europos embargo savaitę Rusijos naftos gabenimas jūra susitraukė 54 proc. Greičiausiai iš dalies tai – techninis kritimas, o kai kurie srautai laikui bėgant atsigaus.

Analitikai praneša, kad eksportas sumažėjo ne tik į Europą, bet ir, pavyzdžiui, į Indiją ir Kiniją.

Kita vertus, padidėjo tokios naftos, kurios neaiškus galutinis gavėjas, tiekimas.

Be viso to, sumažėjo naftos kainos. Per du mėnesius „Brent“ nafta atpigo daugiau nei 10 JAV dolerių ir antradienį, gruodžio 27 d., kainavo 85 JAV dolerius. Tačiau Rusija tiekia ne „Brent“, o „Urals“ naftą, kuri, palyginti su rinkos kainomis, daugiau nei 30 JAV dolerių pigesnė.

Tačiau kitų metų deficitinis Rusijos biudžetas grindžiamas 70 JAV dolerių už barelį kaina.

Galbūt, atsižvelgiant į sumažėjusį tiekimą ir kainas, Rusijos valdininkai nusprendė sugalvoti mechanizmą, kuris leistų jiems paskelbti „atsaką“ į naftos kainų „lubas“, bet nepadarytų nuostolių patiems.

Kaip veikia kainų „lubos

Nustatydamos viršutinę naftos kainų ribą, Vakarų šalys bandė neleisti Rusijai gauti pelno iš naftos eksporto.

Draudimas susijęs ne tik ir ne tiek su naftos ir naftos produktų, kurių barelio kaina viršija 60 JAV dolerių, pirkimu iš Rusijos, bet ir su tokios naftos gabenimu, finansavimu ir draudimu gabenant ją jūra į bet kurią šalį.

Kadangi tanklaivių gabenimuose dominuoja Graikija, draudimo paslaugos sutelktos Londone (Jungtinė Karalystė), o prekyba – Šveicarijoje, Rusijai teks ne tik ieškoti naujų pirkėjų tarp šalių, kurios neprisijungė prie sankcijų, bet ir iš naujo kurti alternatyvias tiekimo į pasaulinę rinką grandines, anksčiau aiškino BBC korespondentas Aleksejus Kalmykovas.

Skaičiuojama, kad iki 2030 m. Rusijos dalis pasaulinėje energijos rinkoje sumažės iki maždaug 13 proc., palyginti su 20 proc. praėjusiais metais. Tarptautinė energetikos agentūra prognozuoja, kad iš tokių pokyčių naudos gaus JAV ir Artimieji Rytai, o Kremlius neteks apie 1 trln. JAV dolerių pajamų iš eksporto.

Rinkos beveik nesureagavo

Rusijai įvedus savo naftos eksporto į tam tikras šalis draudimą, šios žaliavos kainos rinkose praktiškai nepakito.

Kaip gruodžio 28 d. rytą pranešė naujienų agentūra ELTA, nors naftos kainos iš pradžių pašoko, prekybos sesijos pabaigoje pradinio prieaugio nebeliko.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Izraelio oro gynyba – pavyzdinė, kodėl nesiseka Ukrainai?