Vidurnaktį Balkanų tauta atsisveikino su savo valiuta kuna ir tapo 20-ąja euro zonos nare. Nuo šiol ji yra 27-oji valstybė, priklausanti Šengeno zonai – didžiausiai pasaulyje erdvei, kurioje laisvai judėti gali daugiau nei 400 mln. žmonių. Ekspertai teigia, kad euro įvedimas padės apsaugoti Kroatijos ekonomiką tuo metu, kai visame pasaulyje sparčiai didėja infliacija, nes Rusijai įsiveržus į Ukrainą pakilo maisto ir degalų kainos.
Tačiau kroatų jausmai prieštaringi. Jie džiaugiasi, kad nebeliko patikrų kertant sienas, tačiau kai kurie nerimauja dėl euro įvedimo, o dešiniosios opozicijos grupės teigia, jog tai naudinga tik didelėms valstybėms, tokioms kaip Vokietija ir Prancūzija. Daugelis kroatų baiminasi, kad įvedus eurą padidės kainos, ypač dėl to, kad verslas jas suapvalins.
Kita vertus, euras Kroatijoje ir iki šiol jau buvo plačiai paplitęs. Kroatai jau seniai eurais vertino brangiausią turtą, pavyzdžiui, automobilius ir butus, o tai rodė jų nepasitikėjimą vietos pinigais.
Apie 80 proc. bankų indėlių denominuoti eurais, svarbiausios Zagrebo prekybos partnerės yra euro zonoje. Pareigūnai gynė sprendimą įsivesti eurus ir prisijungti prie Šengeno zonos, premjeras Andrejus Plenkovičius šią savaitę sakė, kad tai „du strateginiai didesnės integracijos į ES tikslai“. 3,9 mln. gyventojų turinti Kroatija, buvusi Jugoslavijos respublika, praėjusio amžiaus dešimtąjį dešimtmetį kariavusi už savo nepriklausomybę, įstojo į Europos Sąjungą 2013 metais.
