„Infliacija vienareikšmiškai yra per didelė, ji kerta per gyventojų perkamąją galią ir su tuo reikia kovoti tiek pinigų politikos priemonėmis, tiek ir fiskalinėmis priemonėmis ir bent jau neskatinti infliacinių procesų.
Bet reikia pripažinti ir tai, kad įvyko tai, ko niekas negalėjo susapnuoti net blogiausiame košmare, ši infliacija didele dalimi yra nulemta nepateisinamo, nepagrįsto Putino pradėto karo prieš Ukrainą ir iš to kilusių pasekmių, įvairių žaliavų, maisto produktų kainų augimo, tiekimo grandinių sutrūkinėjimo ir pan.“, – pirmadienį interviu Delfi televizijai teigė G. Šimkus.
Tačiau jis tikisi, kad 2023 m. nebeteks patirti perkamosios galios mažėjimo, dėl mažėjančio infliacijos ir išliekančio spartaus darbo užmokesčio augimo.
„Numatome, kad darbo užmokesčio augimas sulėtės, bet jis augs artimu dviženkliam skaičiui tempu. Lietuvos bankas numato, kad infliacija grįš į vienaženklę teritoriją antroje vasaros pusėje, antroje šių metų pusėje. Labai tikimės, kad ir perkamosios galios sumažėjimas, kuris buvo patirtas 2022 m., jo 2023 m. patirti nebeteks“, – tvirtino LB valdybos pirmininkas.
G. Šimkus taip pat mano, kad įvairių žaliavų kainos grįš į labiau įprastą lygį, kuris buvo prieš prasidedant karui Ukrainoje. Anot jo, prie to galėtų prisidėti ir Ukrainos pergalė kare, ir apsirūpinimas elektros energijos ištekliais šalies viduje.
„Keičiasi energijos, žaliavų kainos ir manau, kad matysime tam tikrų kainų sugrįžimą į normalesnius lygius. Taip, kainos bus didesnės, dėl daugelio priežasčių, kaip ir darbo užmokesčio augimas, Lietuvoje jis auga ir tai atsispindi šalyje parduodamų prekių produkcijos kainose, bet tos kainos, kurios buvo nulemtos staigių ir rinkos ekonomikoje nepateisinamų pokyčių, tikiuosi su Ukrainos pergale, tai grįš į mums labiau įprastus lygius“, – sakė G. Šimkus.
„Energija turbūt niekada nekainuos tiek, kiek kainavo, pvz. dujų kainos turbūt niekada negrįš, ten kur buvo. Iš kitos pusės turime dideles elektros kainas, bet pasižiūrėkime kas vyksta, vyksta septynmylis žingsniavimas į žaliąją energetiką, diegiamos saulės, vėjo elektrinės, tai manau kelių metų bėgyje turėsime pakankamus pajėgumus alternatyvios elektros energijos. Sugebėdami apsirūpinti viduje matysime tam tikrą kainų kritimą“, – pridėjo jis.
G. Šimkus praeitų metų gruodžio mėnesį tvirtino, kad Lietuvos bankas prognozuoja, jog nedarbas didės nedaug, o atlyginimai augs arti 10 proc.
Jis taip pat pažymėjo, kad infliacija žemiau 10 proc. nukris šių metų viduryje.
„Taip, kainų augimas yra kur kas per didelis, nei visi norėtume matyti, bet, galų gale, jis praranda pagreitį. Nors ir teks luktelti, kol kainos augimas grįš iki mums įprastų lygių“, – kalbėjo jis.
LB valdybos pirmininkas tvirtino, kad numatoma infliacija šiais metais bus 9,5 proc., t.y. virš procento daugiau, negu buvo numatyta ankstesnėse LB prognozėse.
Jis pažymėjo, kad šiais metais keisis infliacijos veiksnių struktūra ir jeigu šiais metais didžiausią įtaką infliacijai turi energijos kainų augimas, tai kitais metais didžiausią įtaką pradeda daryti maisto kainų infliaciją bei iš vidaus veiksnių kylanti sparti paslaugų kainų infliacija. Tačiau, G. Šimkus tvirtino, kad infliacija pasiekė piką.
Galiausiai, LB prognozuoja, kad 2023 m. darbo užmokesčio augimas sudarys 9,1 proc. Praeitų metų rugsėjį Lietuvos bankas skaičiavo 6,3 proc. atlyginimų augimą šiemet.
