Kaip užauginti pelningą e. komercijos verslą neturint pakankamai apyvartinių lėšų?

Kiekvieno verslo vadovas verčiau šnekės apie verslo sėkmę nei apie pinigus ar su jų trūkumu susijusias problemas. Kaip bebūtų, kiekvienas verslas sukasi apie pinigus, o apyvartinių lėšų vienoje ar kitoje stadijoje verslui visuomet pritrūksta. Į kreditorius kasmet kreipiasi vis daugiau verslų.

Raimondas Žilėnas.
Raimondas Žilėnas.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 2, 2023, 3:01 PM, atnaujinta Jan 3, 2023, 11:13 AM

Keičiasi požiūris į skolinimąsi

Alternatyvaus finansavimo lyderio „SME Finance“ 2022 m. pavasarį užsakyto tyrimo duomenys atskleidė, kad kone pusė šalies įmonių kreipiasi dėl finansavimo. „KOG instituto“ atlikto tyrimo metu 49 proc. apklaustųjų teigė, kad yra tekę imti paskolas, dar 18 proc. planuoja skolintis ateityje.

„Pastebime tendenciją, jog verslo apetitas skolintis auga. Ilgą laiką gyvavęs mitas, kad smulkiausiems verslams dėl finansavimo net neverta kreiptis į finansų įstaigas, pamažu nyksta. Iš dalies, teigiamus pokyčius rinkoje skatina alternatyvių finansuotojų siūlomi finansavimo produktai daug lankstesnėmis sąlygomis, nei tradiciniuose bankuose“, – sako „SME Finance“ pardavimų vadovas Baltijos šalyse Audrius Beniulis, pridurdamas, kad alternatyvių finansuotojų poreikis ir toliau augs dėl smarkiai griežtėjančių didžiųjų bankų rizikos vertinimų.

Pasak eksperto, požiūris į verslo skolinimąsi keičiasi, finansinis raštingumas šalyje auga, o verslininkai skolinasi drąsiau, didesnes sumas ir naudoja įvairesnius finansavimo produktus. Pastebima tendencija, jog didžioji dalis smulkiųjų verslų kreipiasi dėl paskolų plėtrai, investicijoms į technologijas bei apyvartinėms lėšoms padengti.

„Jei anksčiau pagrindinis finansavimo šaltinis buvo tradiciniai bankai, o vienintelė paskolos forma – verslo paskola, šiandien pasiskolinti smulkioms ir vidutinėms įmonėms galimybės plečiasi. Verslininkai turi daugiau finansavimo alternatyvų, o finansinių produktų spektras smarkiai plečiasi. Pavyzdžiui, šiai dienai SVV verslas gali kreiptis paskolos net be jokio užstato. Be kita ko, alternatyvūs finansuotojai turi galimybę skolinti smulkiam verslui greitai ir palankiomis sąlygomis“, – pastebi A. Beniulis.

Eksperto teigimu, alternatyvūs finansuotojai daug daugiau dėmesio skiria e.komercijos verslams ir jų poreikiams. Dažnai staigmena klientams būna informacija, kad finansavimą gauti galima neįkeičiant turto ir nepateikiant begalės dokumentų.

„E. komercija – vienas iš sektorių, kur viskas labai greitai keičiasi, reikia labai greitai reaguoti ir prisitaikyti ne tik prie ekonomės situacijos, bet ir prie vartotojų lūkesčių. Taigi, verslą auginti nėra lengva, dažnai tokiam verslui reikia apyvartinių lėšų, o gauti finansavimą sudėtinga. Pastebėję nišą, pradėjome teikti pajamomis grįstą finansavimą prekybininkams – finansavimui gauti tereikia pateikti 3 mėnesių apyvartos duomenis. Tačiau, Lietuvoje, pajamomis grįsto finansavimo sprendimų dar nėra daug. Tiesa, „Pigu.lt“ Marketplace pardavėjai šia paslauga pasinaudoti jau gali“, – atkreipia dėmesį „SME Finance“ pardavimų vadovas.

E. komercijos galimybės ir iššūkiai

E. komercijos verslas klesti ir auga visame pasaulyje. Tikimasi, kad 2025 metų elektroninės prekybos vertė išaugs iki 11 trilijonų JAV dolerių. Ne paslaptis, kad spartų el. prekybos augimą paskatino COVID-19 pandemijos siųsti iššūkiai, kai didžioji dalis verslų buvo priversta keltis į elektroninę erdvę ir atrasti būdus pasiekti klientus internetu. Tačiau net atsidarius fizinėms parduotuvėms e. prekybos augimas nemažėja. Numatoma, kad 2024 metais e. prekybos pardavimai sieks net 6 trilijonus JAV dolerių.

„Viena vertus, e.komercija auga, kita vertus – kyla ir iššūkių. Pavyzdžiui, kiekvieną dieną atsiranda vis naujų e. parduotuvių visame pasaulyje, o tai reiškia augančią konkurenciją. Vis daugiau prekės ženklų siekia pritraukti klientų dėmesį įvairiausiais būdais: reklama skirtingais kanalais, e. parduotuvės išskirtinumais ir patogumais klientui: siūlomi vis patogesni ir inovatyvesni atsiskaitymo būdai, greitas ar nemokamas pristatymas, išskirtiniai siuntinių pakavimai ir t.t.Tikrai ne kiekvienas e. prekybos verslas gali konkuruoti su didžiaisiais e. komercijos rinkos žaidėjais, o įeiti į rinką, neturint didelių investicijų – didelis iššūkis. Todėl vis daugiau verslų ima prekiauti Marketplace platformose“, – sako „PHH Group“ Marketplace vadovas Raimondas Žilėnas.

Tendencija prekiauti marketplace‘uose populiarėja, Baltijos šalys – ne išimtis

„Vos per trejus metus tapome didžiausiu marketplace‘u Baltijos šalyse, pas mus prekiauja daugiau nei 4000 prekybininkų. Matome kaip jie vystosi, auga – nuo kuklių pardavimų pirmaisiais mėnesiais vienoje šalyje iki solidžių prekybos apimčių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tokie rezultatai neateina savaime, reikia daug dirbti tiek pardavėjams, tiek mums, kaip marketplac‘ui. Kasdien ieškome sprendimų, kurie padėtų jiems parduoti daugiau. Vienas iš poreikių, kurį pastebėjome – finansavimo trūkumas. Bene dažniausia priežastis, kodėl pardavėjai kreipiasi dėl finansavimo – reikia lėšų prekėms užsipirkti, nes jų pardavė žymiai daugiau ir greičiau nei planavo, kita – verslui į užsienį plėsti. Pas mus prekiaujančių pardavėjų situacijos ir poreikiai labai skirtingi, bet viskas, ko kartu siekiame – tai verslo sėkmė“, – kalbėjo R. Žilėnas.

Sėkmės e. versle padeda siekti patikimi partneriai, tokie kaip „SME Finance“. „Pigu.lt“ ir „SME Finance“ sąjunga prekiaujantiems „Pigu.lt“ Marketplace leidžia daug palankiau gauti finansavimą, nei tai būtų daroma kažkaip atskirai. Reikia paminėti, kad „SME Finance“ labiau pasitiki prekiaujančiais „Pigu.lt“ Marketplace, todėl jiems lengviau suteikia finansavimą, o – Marketplace‘as dirba tik su patikimais partneriais, galinčiais suteikti geriausius sprendimus e. verslui, taigi prekybininkai gali nesibaimindami skolintis. O tie, kas dar neprekiauja, nes galbūt trūksta finansinių išteklių, gali drąsiau žengti e. prekybą, nes Marketpalce‘as suteikia įvairių sprendimų ir pagalbos.

Ekonominė situacija diktuoja sąlygas prekybininkams

Nors konkurencija e. prekyboje didėja, o ekonominė situacija gana sudėtinga ir kelianti nerimą, vis tik verslai galvoja ne tik kaip išgyventi, bet ir kaip vystytis bei augti.

„Net ir esant tokioms aplinkybėms yra įvairių galimybių verslui. Tačiau du paprasčiausi būdai – ieškoti papildomo finansavimo arba sumažinti išlaidas. Viena vertus, didieji verslai turi konkurencinį pranašumą, mažiesiems kyla daugiau iššūkių, nes negali lįsti į santaupas, kurių nėra. Kita vertus, šis laikotarpis reikalauja diversifikuoti kanalus iš kur gaunamos pajamos, vienas būdas iš daugelio – plėtra į kitas rinkas. Žinoma, plėsti veiklą, naudojant tik nuosavą pelną, saugus variantus, tačiau pareikalaus daug laiko, per kurį konkurentai turės progą užimti rinkos dalį. Tokiu atveju, papildomas finansavimas leis auginti verslą daug greičiau“, – kalbėjo „SME Finance“ Europos plėtros vadovas.

Ekspertas pataria įsivertinti finansines galimybes, atsakyti į klausimus: ar pajamos auga, ar trūksta apyvartinių lėšų, ką reiktų padaryti, kad pajamos augtų greičiau. Dažnai, smulkiųjų verslų savininkai pasiryžta kreiptis dėl finansavimo, nes supranta, kad su pasiimta paskola atsiranda galimybės uždirbti ženkliai daugiau.

Daugiau apie tai, kaip suvaldyti finansus, kokias naujas galimybes atneša recesija ir kaip tomis galimybėmis pasinaudoti, ką daryti verslui, norinčiam pasiskolinti, kaip teisingai susiplanuoti finansinius srautus bei ko tikėtis 2023 m. buvo kalbėta gruodžio 9 d. 11 val. „Pigu.lt“ organizuojamo „Learning Fridays“ seminaro metu kartu „SME Finance“ finansų ekspertais. Seminaro įrašą galite rasti čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.