Prezidentūra skubina nemiegoti – Vilniui ketinant deginti biokurą urėdija turi didinti jo pasiūlą Nenumatė, kad nutrūks tiekimas iš Baltarusijos

Lietuvoje būtina didinti biokuro pasiūlą, kad pradėjus veikli energetikos grupės „Ignitis grupė“ statomai Vilniaus kogeneracinei jėgainei (VKJ) jo nepritrūktų visoje šalyje, sako prezidento patarėjas.

Biokuras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Biokuras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Biokuras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Biokuras.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
J.Neverovičius.<br>M.Kulbio nuotr.
J.Neverovičius.<br>M.Kulbio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Jan 3, 2023, 10:06 AM, atnaujinta Jan 3, 2023, 4:57 PM

„Atsiradus rinkoje tokiam dideliam žaidėjui, kaip biokuro jėgainė Vilniuje, kuri tam tikra prasme susiurbs labai daug biokuro, – koks tas bus efektas, sunku pasakyti“, – „Žinių radijui“ teigė prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius.

Jo teigimu, Valstybinė miškų urėdija, valdanti didžiausius išteklius Lietuvoje, turės didinti biokuro pasiūlą.

„Vienintelis būdas – biokuro pasiūlos didinimas. Turi atsirasti daugiau žaidėjų, šiuo atveju urėdija yra valstybės įmonė, kuri valdo didžiausią resursą – pusę Lietuvos miškų ir turi potencialą tą riziką valdyti. Kiek mums žinoma, ji tą aktyviai daro, ruošiasi tam“, – sakė J.Neverovičius.

Aplinkos ministerija prieš 2022–2023 metų šildymo sezoną įpareigojo miškų urėdijas biokuro gamybai skirti 20 proc. malkinės medienos ir ją tiesiogiai parduoti aukcionuose šilumos gamintojams.

„Gal ir gerai, kad apie tai galvoja Aplinkos ministerija, urėdija ir bandoma pasiruošti tam metui, kai Vilniaus biokuro jėgainė pradės veikti ir to šoko kitiems miestams, kurie taip pat priklauso nuo biokuro, nebūtų tokio didelio“, – kalbėjo J.Neverovičius.

Anot jo, projektuojant VKJ nebuvo numatyta, kad nutrūks biokuro tiekimas iš Baltarusijos.

„Kai buvo daromi tam tikri skaičiavimai dėl ekonomijos šitų projektų, nežinojome, kad neteksime biokuro tiekimo iš Baltarusijos, o dabar teks pasikliauti savo resursais, jų nėra tiek ir daug, ypač turint omenyje tai, kad daug įmonių nustojo veikti“, – sakė J.Neverovičius.

Pirmąją šilumą VKJ biokuro bloke numatoma pagaminti pirmąjį šių metų ketvirtį, komercinę veiklą jis turėtų pradėti birželį–liepą, o visu pajėgumu turėtų veikti kitą šildymo sezoną.

Planuojama, kad visiškai įgyvendinus projektą, jėgainės bendra elektros galia sieks kiek daugiau kaip 90 megavatų (MW), o šilumos – apie 230 MW.

Biokuro tikrai užteks

Valstybinės miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė teigia, kad VKJ veiklai biokuro turėtų užtekti. Pasak jo, šiuo metu matomas didelis biokuro žaliavos tiekimas į rinką, kadangi tiek miško urėdija, tiek medienos produktus gaminančios bendrovės pateikia savo atliekas perdirbimui į biokurą.

„Urėdija nuolatos gamina ir aukciono būdu nuolat parduoda žaliavą, kuri tinkama biokuro gamybai. Biokuro tiekėjai yra ne tik valstybinė miškų urėdija, bet ir didžioji dalis su medžiu dirbančio privataus sektoriaus. Matyt, kogeneracinės veiklos pradžia parodys, kokia galima situacija“, – portalui „15min.lt“ teigė V.Kaubrė.

Urėdijos generalinis direktorius taip pat tvirtino, jog šiai žiemai ruoštas malkinės medienos rezervas išnaudotas nebuvo. Tad, anot jo, atsiradus poreikiui ir VKJ sunaudojant daugiau biokuro negu galima pagaminti, šis rezervas bus pasitelktas.

„Nuolatos kalbama, kaip būtų elgiamasi vienu ar kitu atveju. Tačiau reikia suprasti, kad kiekvienam rezultatui išgauti, turi būti padaryta pakankamai nuoseklių veiksmų. Praėjusią vasarą Aplinkos ministerija kartu su Vyriausybe priėmė sprendimą kaupti rezervą malkinės medienos, plokščių medienos, kuri kritiniu atveju būtų panaudota biokuro gamybai. Tas rezervas per 2022 metus nebuvo išnaudotas. Jis yra sukrautas šiems metams. Tai esant poreikiui jis bus naudojamas“, – tvirtino V.Kaubrė.

Naujienų agentūra ELTA primena, kad praeitų metų vasario mėnesio pirmoje pusėje VKJ vadovas Mantas Burokas tikino, jog pagal planą ir įsipareigojimą pirmieji bandymai tiekti jėgainės šilumą baigus biokuro bloko statybą turėjo įvykti 2022 m. pabaigoje. Pasak jo, bandymų metu bus patiekta pirmoji šiluma į Vilniaus centralizuotus šilumos tinklus.

Tuo tarpu energetikos ministras Dainius Kreivys balandžio mėnesį aiškino, kad situacija VKJ nėra paprasta, tačiau tikimasi 2022 m. išbandyti biokuro katilą. Pasak jo, manoma, kad tai bus nepilna gamyba, tačiau sistemą biokuras pasieks ir vilniečiai gaus šiek tiek pigesnę šilumą.

Liepos mėnesį Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas kreipėsi į „Ignitis grupės“ vadovą Darių Maikštėną, siekdamas išsiaiškinti, kokioje stadijoje dabar yra VKJ statybos darbai, kodėl jie vėluoja bei kokių priemonių bus imtasi siekiant suvaldyti aukštą šilumos kainą Vilniuje artėjančiame šildymo sezone.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.