Eurostato duomenimis, tai buvo pirmas mėnesis nuo rugsėjo, kai infliacijos vertė nebuvo dviženklė. Tai taip pat buvo antras iš eilės infliacijos mažėjimo mėnesis. Palyginimui, lapkritį vartotojų kainos išaugo 10,1 proc., o spalį – rekordiniais 10,6 proc.
Anot statistikos agentūros, naujausią nuosmukį iš dalies lėmė sulėtėjęs energijos kainų augimo tempas. Gruodį energija brango 25,7 proc. palyginti su 34,9 proc. brangimu lapkritį.
„Vyksta lūžis“, – apie infliacijos rodiklius feisbuke rašė ekonomistas Marius Dubnikovas.
Nors analitikai prognozavo, kad infliacija toliau kris, buvo tikimasi mažesnio nuosmukio – iki 9,5-9,7 proc.
„Tai reiškia, kad palūkanos gali kilti mažiau, nei buvo galima baimintis praėjusiais metais. Be to, tendencija aiškiai formuojasi situacijos normalizavimosi link – globaliai, nuo JAV iki Australijos. Pas mus, Lietuvoje, taip pat panašu, kad bus infliacijos išlydėtuvės, tai yra gerai.
Panašu, kad pikas pasiektas ir paliktas 2022 metais“, – komentavo situaciją M.Dubnikovas.
Nepaisant visko, naujausia infliacijos vertė buvo kelis kartus didesnė už Europos Centrinio Banko (ECB) nustatytą 2 proc. tikslą. Banko vadovė Christine Lagarde praėjusį mėnesį pažadėjo pažaboti vartotojų kainų augimą ir perspėjo, kad euro zona 2023 m. turi ruoštis tolesniam palūkanų normų didinimui.
