Dalis parlamentarų savo ruožtu kalba, jog atitinkami pakeitimai, kad ši riba būtų panaikinta, turi atsirasti Seimo pavasario Seimo sesijos darbotvarkėje.
Atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius sakė, kad nepanaikinus apribojimų komerciniams saulės jėgainių parkų projektams, Lietuva rizikuoja netekti 3 mlrd. eurų užsienio investicijų, kurias reikia investuoti į saulės jėgainių plėtrą.
Pasak jo, šios lėšos tuomet būtų skiriamos kaimyninėms šalims, kuriose tokie apribojimai kaip Lietuvoje nėra taikomi. R.Sklepovičius pažymėjo, kad Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurioje taikomi apribojimai saulės energetikai bei sustabdyti dideli saulės parkų projektai.
Be to, pažymi jis, dėl sustojusių projektų, Lietuvos gyventojai už elektrą galimai permokės apie 300–500 mln. eurų.
„Buvo du komercinių saulės projektų stabdymai. Iš tų dviejų stabdymų Lietuva gali prarasti apie 3 mlrd. eurų investicijų. Kas dirba su užsienio investicijomis, supranta mastą. Ir vartotojai permokės už elektrą – per šiuos metus vartotojai dėl sustabdymo permokės 300–500 mln. eurų. Panašiai skiriame subsidijoms“, – teigė R.Sklepovičius.
Anot jo, nepanaikinus kvotos, tikėtina, brangs elektrinių plėtra, dėl to – ir saulės energija.
„Kuo daugiau darome užsienio investuotojų akimis neadekvačių manevrų, tuo brangesnis kapitalas. Kuo brangesnis kapitalas ateis į elektrą, tuos brangesnė elektros savikaina“, – teigė R.Sklepovičius.
„Green Genius“ vadovas aiškino, kad tam, jog į Lietuvą būtų investuotos būtinos lėšos, užsienio investuotojai turi tikėti, kad iš investicijų Lietuvoje gaus grąžą.
„Užsienio investuotojai lygina šalis, jie ateina ir klausia, kodėl pas mus kvota taikoma. Nežinau, ką atsakyti. Iš esmės nėra normalaus pagrindimo, nes jie investuoja kitose šalyse, jie gali palyginti. Kam investuoti Lietuvoje, jei gali investuoti Latvijoje, kuri netaiko kvotos“, – teigė jis.
R.Sklepovičius kalbėjo, kad be to, kad vis dar nėra stabilios reguliacinės aplinkos, Lietuvos patrauklumą mažina dėl karo Ukrainoje padidėjusi geopolitinė rizika . Esą apie 30 proc. investuotojų dėl galimos Rusijos grėsmės atsisakė planų Lietuvoje. Taip pat pastebima, kad Lietuvos rinka yra nedidelė.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigė, kad komercinių saulės jėgainių plėtra „visiškai užstrigusi“ jau metus.
„Visiškai stringa saulės elektrinių, jungiamų prie perdavimo, tinklo plėtra. Ji visiškai užstrigusi, realiai maždaug metus niekas neprisijungė prie perdavimo tinklo. Nes kartu su „proveržio paketu“ buvo įvestas 2 GW ribojimas. Valstybinės institucijos dar renka, kurie verti investuoti, kurie – ne. Todėl realiai dabar neinvestuoja niekas“, – kalbėjo M.Nagevičius.
Pasak konferenciją iniciavusio Liberalų frakcijos parlamentaro Andriaus Bagdono bei joje dalyvavusių kitų Seimo narių – Artūro Skardžiaus, Luko Savicko, Romualdo Vaitkaus ir kt. – Seime pavasario sesijoje turėtų būti pateiktos ir svarstomos pataisos, kuriomis 2 GW apribojimas būtų panaikintas.
„Išeities keliai yra du – grįžti į Seimą ir naikinti esamą įstatymą ir kvotą. Kitas kelias būtų, kad Vyriausybė sprendimu atsinaujinančių energijos išteklių sferoje leistų investuoti kiekvienam investuotojui, kuris atitinka operatoriaus reikalavimus“, – teigė liberalas R.Vaitkus.
Komercinių saulės elektrinių parkų plėtra sustojo pernai liepą, kai Lietuvoje pastatytų ir ketinamų statyti jėgainių suminė galia viršijo įstatymu apribotą galią – 2 GW.
Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę priėmė nagrinėti Seimo narių grupės pateiktą skundą, kuriame tikinama, kad šis apribojimas pažeidžia Konstituciją.
Regionų frakcijos nario Remigijaus Žemaitaičio atstovaujami parlamentarai argumentuoja, kad iki šios įstatymo nuostatos priėmimo saulės elektrinių suminė įrengtoji galia nebuvo ribojama, o ją įteisinus 2 GW riba jau buvo viršyta.
Seimo nariai kreipimesi į teismą pažymi, kad įteisinta suminės galios kvota pažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį reikalavimą teisėkūros subjektams nepriimti teisės aktų, kurie galiotų atgal.
Pagal praėjusią vasarą Seime priimtą nuostatą „proveržio pakete“, saulės šviesos energijos elektrinių suminė įrengtoji galia negali viršyti 2 GW. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, nustačiusi, kad saulės elektrinių suminė įrengtoji galia yra lygi 2 GW, apie tai raštu privalo informuoti Energetikos ministeriją ir elektros tinklų operatorius. Nuo atitinkamo pranešimo gavimo dienos elektros tinklų operatoriai nebegali išduoti gamintojams išankstinių prisijungimo sąlygų, prijungimo sąlygų ir nepasirašo ketinimų protokolų.
Ši riba pagal plėtotojų pateiktus ketinimų protokolus buvo viršyta 2022 m. liepą. VERT vykdė šių protokolų patikrinimą, siekiant įsitikinti, ar visos galios plėtotojų buvo rezervuotos pagrįstai.
