„Dabar dažnai manoma, kad sankcijos neveikia, nes Rusija vis dar yra. Bet Rusija yra didžiulė valstybė su didžiule, nors labai primityvia ekonomika. Ir todėl įsivaizduoti, kad ją greitai galima išjungti sankcijomis, yra mąstymo klaida. Antras dalykas, kuris yra labai svarbus, yra faktas, kad esminės sankcijos įsigaliojo tik dabar, ir įsigaliojo dar ne visos“, – ketvirtadienį LRT radijui tvirtino I. Šimonytė.
Politikė priminė, kad tiek sankcijos rusiškai naftai, tiek 60 dolerių už barelį kainų lubos, įsigaliojo tik gruodį, o tolimesnės naftos produktų sankcijos dar tik įsigalios vasarį. Visgi, jos manymu, jau galimas matyti poveikis, kadangi Rusija yra priverta parduoti naftą pigiau, nors jos perdavimas yra brangesnis.
„Todėl, kad tik nuo gruodžio pradžios įsigaliojo sankcijos naftai ir kainų luboms. Ir, man atrodo, puikiai matome, kaip rinkoje veikia kainų lubos. Ta kaina, už kurią Rusija gali parduoti savo naftą, dabar yra žemesnė nei anksčiau. Ir ši nafta yra pristatoma gerokai brangesne logistika, kadangi pristatyti naftą į Azijos šalis yra ne tas pats, kas Baltijos jūra gabenti į Europos šalis. Ir žinant, kad biudžetas yra subalansuotas gerokai aukštesne kaina. Visa tai Rusijai yra gana rimta problema“,– aiškino I. Šimonytė.
„Naftos produktams sankcijos įsigalioja vasario pirmąją savaitę. Tai reiškia, kad jos dar net negalioja“, – pridėjo ji.
Ministrė pirmininkė taip pat paminėjo, jog Rusija šiuo metu slepia duomenis apie savo finansinę padėtį. Tai, anot jos, galimai reiškia, jog Rusija buvo nepasiruošusi tokiai situacijai ir jos biudžete formuojasi biudžeto deficitas. Tuo pat metu premjerė teigia, kad Vladimiro Putino režimas savo piliečių gerovei prioriteto nesuteikia, tad bent jau artimuoju metu Kremliaus politika dėl rusų labo nesikeis.
„Jeigu žiūrėsime dabar, Rusija yra paslėpusi labai daug skaičių ir tai daug ką sako. Kai slepiama statistika, tai reiškia, kad viskas eina ne pagal planą. Iš tų skaičių matome besiformuojantį biudžeto deficitą.
Bet yra bėda. Kai normalioje valstybėje kyla klausimas, ar žmonių gerovę mažinti ar valstybinius projektus stabdyti, greičiausiai politikai labiau linktų daryti tai, kas mažiau kenktų rinkėjams. Rusijoje logika veikia visiškai kitaip. Putinas ant Rusijos liaudies permes tiek naštos, kiek tik galės. O galės permesti labai daug“, – komentavo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad gruodžio pradžioje įsigaliojo Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G7) ir Australijos susitarimas dėl 60 JAV dolerių už barelį kainų lubų rusiškai naftai. Juo siekiama apriboti Rusijos pajamas ir kartu garantuoti, kad Maskva ir toliau aprūpins pasaulinę rinką nafta.
