„Susiformavo bendra diskusija, kuri yra normali demokratinėje valstybėje, kažkas išsitraukė kažkokias Europos Komisijos žaliąsias knygas ir nusprendė apie tai diskutuoti, nors tikrai ilgesnį laiką diskusijos nevyko. Kartais seklus informacinis laukas galbūt sukelia diskusiją ten, kur jos nėra ir ko Vyriausybė tikrai ant stalo neturi ir nesvarsto“, – ketvirtadienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad Lietuvos problemos šioje srityje yra visiškai kitos ir labiau reiktų atsižvelgti į per trumpą sveiko gyvenimo trukmę šalyje.
„Nesakau, kad čia nėra apie ką svarstyti, bet manau, jog Lietuvos problemos yra visiškai kitos. Sveiko gyvenimo trukmė Lietuvoje nėra pakankamai gera, kad galėtume galvoti, kiek žmogus gali privalomai dirbti. Taip, žmonės, kurie nori, gali dirbti ilgiau, turi gerą sveikatą, žinoma, turėtų būti už tai motyvuojami“, – sakė ministrė pirmininkė.
I. Šimonytė pažymėjo, kad pakeitimų dėl pensijų kaupimo taip pat neplanuojama daryti, nes pensijų sistemoje per pastarąjį dešimtmetį ir taip buvo pakankamai daug reformų. Anot jos, nauji pakeitimai po to, kai pensijų sistemos reformą patvirtino praeitas Seimas nebūtų tai, kas stabilizuotų žmonių lūkesčius.
„Man atrodo nėra jokios kitos srities, kurioje reformų per pastarąjį dešimtmetį buvo tiek daug, kiek pensijų kaupime ar pensijų sistemoje apskritai. Man atrodo, kad ką tik reformą patvirtinus praėjusiame Seime, dabar daryti vėl naują reformą nėra kažkas, kas bent kiek stabilizuoja žmonių lūkesčius. Reikia gerai pasiruošti ir daryti dalykus, kurie padarys tikrai geresnę situaciją, negu yra šiuo metu“, – aiškino politikė.
Europos Komisija (EK) yra rekomendavusi iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m.
Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar net pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas, tai neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas. Dokumento, kuris jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį.
Tuo tarpu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tvirtina, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72-jų metų. Pasak jos, reikia didesnį dėmesį skirti sveiko gyvenimo trukmės rodikliui ir jo didinimui, o pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą.
Politikams ir ekspertams diskutuojant dėl galimo pensinio amžiaus ilginimo iki 72 metų, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad tai daroma ne laiku ir ne vietoje.
Galiausiai Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos, apie galimybę jį didinti iki 72-jų metų neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65-erius metus, ir tuo diskusija baigiasi.
