„Riba aiškiai nubrėžta. Nežinau, kokio reikia supratimo verslui tikintis, kad galbūt dar kažkada su Rusija pavyks turėti normalius ekonominius santykius. Manau, kad artimiausiais dešimtmečiai tai neįmanoma“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S.Skvernelis.
Pasak jo, anksčiau Rusija buvo laikoma nepatikima ir nedemokratine valstybe, o po invazijos į Ukrainą – ir valstybe, kuri užsiima agresija prie pat Lietuvos sienų: „O su agresore turėti ekonominius santykius ir rizikinga, ir pavojinga“.
Tačiau jis pripažino, kad „nėra paprastas“ sprendimas verslui nutraukti santykius su Rusija.
„Verslai yra skirtingų pobūdžių, jie negali labai greitai priimti sprendimų – vieni gali greičiau, kiti – lėčiau. Tikrai nesinorėtų, kad mūsų verslas tiems patiems režimams atiduotų sukauptą verslą. Būtų parama tam režimui“, – teigė S.Skvernelis.
Politikas teigė manantis, kad su Rusija dirbantys Lietuvos verslininkai rizikuoja.
„Patys jie rizikuoja savo reputacija, finansiniais dalykais, bet nemanau, kad prievartiniu būdu galėtume pakeisti. Tie žmonės, kurie tai norės daryti, galės daryti formaliai turint jurisdikciją ne iš Lietuvos, o galbūt iš kitos, gretimos valstybės“, – svarstė buvęs premjeras.
S.Skvernelis teigė, kad Lietuvos pirkėjai ar paslaugų gavėjai neturėtų remti ir skatinti Rusijoje dirbančio lietuviško verslo – į jį reikia žiūrėti iš nacionalinio saugumo prizmės, ypač jeigu jis siekia dalyvauti valstybiniuose projektuose.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 metais verslo ryšius su Rusija nutraukė tik kiek daugiau nei pusė į šią šalį eksportuojančių Lietuvos įmonių, o su ja prekiaujančių bendrovių yra daugiau kaip 200. Į Baltarusiją eksportuojančių lietuviškų įmonių skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo iki daugiau kaip 700.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, 2022 metų sausį-spalį lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją siekė 171 mln. eurų, o Lietuvos importas iš Rusijos – 2,8 mlrd. eurų – atitinkamai 42,8 proc. ir 17,5 proc. mažiau nei tuo pat laiku 2021-aisais.
Lietuvos banko skaičiavimais, nuo karo pradžios bendras Lietuvos eksportas į Rusiją sumažėjo 4 proc., tačiau 4,2 proc. padidėjo į kitas Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis.
