Tačiau, paradoksalu, bet Rusijos ekonomika nesugriuvo ir vargu ar artimiausioje ateityje sugrius, teigia analitikai: viršutinė naftos kainų riba per aukšta, Europa nėra vienintelė rinka naftai parduoti, o iš naftos ir dujų pardavimo gaunamos pajamos Rusijai padės išlaikyti ekonomiką.
Rusijos pajėgumai finansuoti savo karą prieš Ukrainą gali išlikti nepakitę. Užuot mažinęs karo išlaidas, Kremlius greičiausiai perskirstys išteklius iš civilinio sektoriaus į gynybos pramonę, teigia ekspertai.
Manoma, kad Rusijos ekonomika bus vis labiau militarizuojama, nes Kremlius siekia aprūpinti savo invazines pajėgas Ukrainoje. Tai reiškia, kad civilinis sektorius dar labiau susitrauks, o pragyvenimo lygis kris, tačiau karas nesibaigs, rašo „kyivindependent.com“.
Sankcijos naftos sektoriui
Nuo vasario 24 d., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Vakarai atjungė kai kuriuos Rusijos bankus nuo SWIFT tinklo, uždraudė aukštųjų technologijų eksportą į Rusiją ir įšaldė 300 mlrd. dolerių Rusijos užsienio valiutos atsargų.
Naujausias smūgis Rusijos ekonomikai – precedento neturintis sankcijų paketas Rusijos naftai.
2022 m. kovą JAV ir Jungtinė Karalystė uždraudė importuoti rusišką naftą, o gruodžio 5 d. jų pavyzdžiu pasekė ES. Nuo šių metų vasario 5 d. ES taip pat pradės taikyti Rusijos naftos produktų embargą.
Jis Rusijai bus labai skausmingas, nes šalis negalės jų tiekti Kinijai ir Indijai, kurios yra naftos produktų eksportuotojos, o ne importuotojos. Taip praėjusį gruodį Ukrainos politikos tinklaraštininkei Olenai Kyryk sakė Švedijoje gyvenantis Rusijoje gimęs naftos ir dujų analitikas Michailas Krutychinas.
Ukrainos naftos ir dujų analitikas Oleksandras Charčenka laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė, kad Kinija ir Indija negalės kompensuoti sumažėjusio rusiškos naftos tiekimo į Europą, nes transportavimo į Aziją sąnaudos bus daug didesnės.
Beje, naftos rinkos draudikams, kurie daugiausia įsikūrę Vakaruose, draudžiama sudaryti sutartis, kai rusiškos naftos kaina viršija nustatytas lubas.
Europoje kelios prie jūros priėjimo neturinčios šalys – Čekija, Vengrija ir Slovakija – toliau perka vamzdynais tiekiamą rusišką naftą.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, gruodžio 27 d. išleisdamas dekretą, kuriuo uždraudė eksportuoti naftą ir naftos produktus į šalis, besilaikančias susitarimo dėl kainų viršutinės ribos, dar labiau sau pakenkė: neaišku, kaip griežtai draudimas bus taikomas, nes dekreto formuluotė leidžia Kremliui numatyti išimtis.
Londone gyvenantis rusų kilmės ekonomistas Andrejus Movčanas laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė, kad, jo nuomone, Rusijos draudimas yra tik leidžianti išlaikyti veidą priemonė, tačiau ji praktiškai nebus vykdoma ir neturės įtakos naftos eksportui.
Keliai sankcijoms apeiti
Yra galimybė, kad Rusija gali bandyti apeiti sankcijas naftai iš dalies neutralizuodama embargą ir viršutinę naftos kainų ribą.
„Tačiau pardavimai į kitas, toliau esančias rinkas, pareikalaus didesnių transportavimo išlaidų ir greičiausiai mažesnio pelno. Daug kas priklausys nuo to, ar Rusija galės naudotis tanklaiviais, kurie nesilaiko sankcijų, draudžiančių gabenti rusišką naftą, ypač vadinamuoju „tamsiuoju laivynu“, kuris buvo naudojamas apeinant sankcijas Irano naftos eksportui“, – svarstė Oksfordo energetikos studijų instituto mokslinis bendradarbis Jackas Sharplesas.
Kad sankcijas galima būti bandoma apeiti, rodo Irano pavyzdys – jis su Vakarų sankcijomis šias apeidamas dorojasi jau dešimtmečius. Pastaraisiais metais Iranas eksportuodavo nuo 1 iki 2 mln. barelių naftos per dieną.
Gamtinių dujų pramonė
Nuo invazijos pradžios Rusija taip pat prarado didžiąją dalį Europos gamtinių dujų rinkos – pagrindinį dujų milžinės „Gazprom“ pajamų šaltinį.
Rusijos dujotiekis „Nord Stream 2“ per Baltijos jūrą į Vokietiją buvo baigtas tiesti 2021 m., tačiau Berlynas dėl to, kad Rusija užpuolė Ukrainą, uždraudė jį paleisti.
Kitas „Gazprom“ dujotiekis – „Nord Stream 1“ – veikė iki praėjusių metų rugsėjo, tačiau po serijos sprogdinimų nustojo funkcionuoti. Sabotažo organizatoriai kol kas nežinomi.
Rusija bandė priversti Europos šalis mokėti už dujas rubliais, o atsisakiusioms tą daryti nutraukdavo tiekimą.
Prieš sprogdinimus „Nord Stream“ dujotiekyje „Gazprom“ taip pat kelis kartus buvo sustabdžiusi ir sumažinusi dujų tiekimą šiuo dujotiekiu dėl tariamų remonto darbų. Rusijos kritikai šias priemones vertino kaip bandymą spausti ir šantažuoti Europą.
Gruodžio 19 d. ES sutiko nuo vasario 15 d. nustatyti 180 JAV dolerių už megavatvalandę kainos viršutinę ribą dujoms.
Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala apibūdino šį susitarimą kaip „labai svarbų“, sakydamas, kad juo siekiama „užtikrinti įperkamą energiją Europos namų ūkiams ir įmonėms“.
Europos rinkos stiprus sumažėjimas laikomas didžiuliu smūgiu „Gazprom“.
Rusija negalės perorientuoti dujų eksporto į Kiniją, nes šia kryptimi nėra pakankamai dujotiekių. Rusija taip pat neturi pakankamai suskystintų gamtinių dujų (SGD) gamyklų, kad galėtų gabenti dujas jūra, be to, kaip nurodė analitikas O.Charčenka, ji neturi ir technologijų tokioms gamykloms statyti.
Ar Rusijos ekonomika – ties žlugimo riba?
Ekonomistai teigia, kad sankcijos sudavė smarkų smūgį Rusijos naftos ir dujų pramonei ir visai jos ekonomikai, kurios pagrindas ir yra energetikos sektorius.
Kaip kalbėjo analitikas M.Krutychinas, tikimasi, kad 2023 m. Rusijos naftos gavyba sumažės perpus, o Rusijos biudžeto įplaukos – 30 proc.
Nors Rusijos ekonomika nukentės, specialistai teigia, kad jos žlugimas mažai tikėtinas.
„Sumažėjus mokestinėms pajamoms iš naftos ir dujų sektoriaus, vyriausybė bus priversta pasinaudoti Nacionalinio turto fondo lėšomis ir padidinti metinį federalinio biudžeto deficitą tuo metu, kai vyriausybė taip pat ieško lėšų karui Ukrainoje tęsti“, – komentavo J.Sharplesas.
Jo nuomone, išlaidos karui ir Vakarų sankcijos turės poveikį, kuris, tikėtina, bus kur kas labiau juntamas vidutinės trukmės nei trumpuoju laikotarpiu.
Londone gyvenantis Rusijoje gimęs ekonomistas Andrejus Movčanas atkreipė dėmesį, kad sumažėjo importas ir investicijos, o Rusijos centriniam bankui teks spausdinti daugiau pinigų, todėl padidės infliacija.
Tačiau jis pridūrė, kad sankcijos nėra „katastrofa“ Rusijos ekonomikai, o užsienio valiutos nepritrūks.
A.Movčanas mano, kad importas iš Kinijos pakeis importą iš Vakarų, o Rusija pamažu taps Kinijos ekonomine satelite.
Kompetentinga vadyba
Kalbant apie Rusijos ekonomikos išlikimą minima V.Putino „liberalių ekonomistų“ komandos kompetencija. Komanda – tai Rusijos centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina ir Rusijos valstybės kontroliuojamo banko „Sberbank“ generalinis direktorius Germanas Grefas.
Kaip nurodė „Bloomberg“, Rusijos finansų ministerija manė, kad 2022 m. šalies ekonomika smuks 12 proc. Tačiau gruodžio 29 d. Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pareiškė, kad 2022 m. Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažės tik 2,7 proc.
Po vasario 24 d. Rusijos rublio kursas smarkiai krito, tačiau rugsėjį pakilo iki aukščiausio lygio nuo 2014 m., nes valdžia įvedė drakonišką užsienio valiutos kontrolę, tuo tarpu pajamos iš naftos ir dujų padidėjo, o importas sumažėjo.
Nepaisant griežtų ES sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos energetiką, dėl aukštų kainų 2022 m. Maskva gavo rekordines pajamas iš energijos eksporto.
Gruodį, įsigaliojus naftos sankcijoms, rublio kursas nukrito iki aštuonių mėnesių minimumo, o importas, įskaitant ir iš Turkijos, išaugo.
„Jei Rusijos ekonomika ir toliau bus valdoma protingai, žlugimo išvengs, – laikraščiui „Kyiv Independent“ teigė Estijos Tartu universitete dirbantis rusų kilmės politikos filosofas Sergejus Sazonovas. – Tačiau bet kuri vyriausybė gali sugriauti ekonomiką priimdama kvailus sprendimus“.
Karinė ekonomika
Kariaudama su Ukraina, Rusija taip pat siekia militarizuoti savo ekonomiką.V.Putinas ne kartą nurodė karinės pramonės kompleksui didinti gamybą.
Tačiau analitikai teigia, kad kol kas neaišku, ar Rusijai pavyko reikšmingai padidinti ginklų gamybą, nes informacijos yra nedaug.
A.Movčanas teigė, kad Rusija pajėgi sukurti karo laikų ekonomiką. Jo vertinimu, Rusija gali pasigaminti keletą raketų ir pradėti gaminti karinius dronus.
Tačiau tiek A.Movčanas, tiek ir S.Sazonovas teigė, kad ekonomikos militarizacija nebus tokio masto kaip Antrojo pasaulinio karo metais, kai visa pramonė buvo pertvarkyta taip, kad aprūpintų karo mašiną reikiamais gaminiais. S.Sazonovas aiškino, kad Sovietų Sąjungoje nuo pat pradžių veikė militarizuota planinė ekonomika, tuo tarpu sudėtingesnę Rusijos rinkos ekonomiką sunkiau mobilizuoti kariniams tikslams.
Karo finansavimas
Sankcijų tikslas – atimti iš Rusijos galimybę finansuoti karą prieš Ukrainą. Tačiau ekspertai teigia, kad Rusijos gebėjimas finansuoti karą gali išlikti beveik nepakitęs.
Vis dėlto J.Sharplesas svarsto: „Sumažėjus naftos ir dujų sektoriaus pajamoms, vyriausybė, tęsdama karą, sparčiau išeikvos savo santaupas ir didins skolą. Laikui bėgant tai gali pakenkti gebėjimui finansuoti karą“.
Tačiau jis pridūrė, kad „taip pat gali būti, jog vyriausybė sunkesnes finansines situacijas spręs teikdama pirmenybę karinėms išlaidoms ir mažindama išlaidas kitur, pavyzdžiui, sveikatos apsaugai, socialinei apsaugai ir švietimui“.
A.Movčanas įsitikinęs, kad sankcijos neturės „jokio poveikio“ Rusijos gebėjimui finansuoti karo mašiną: karas prieš Ukrainą – „prioritetinė užduotis“ Rusijai, todėl ji perskirstys civilinio sektoriaus išteklius karo veiksmams ir spausdins pinigus karui finansuoti.
„Mintis, kad Rusiją įmanoma nugalėti ekonomiškai, veda į aklavietę, – sakė S.Sazonovas. – Rusija turi visus pagrindinius išteklius šalies viduje: maistą, degalus ir amuniciją“.
Vienintelis būdas nugalėti Rusiją, pašnekovo teigimu – Vakarams smarkiai padidinti ginklų gamybą ir tiekti juos Ukrainai.
S.Sazanovo nuomone, mintis, kad Vakarų sankcijos ir Rusijos ekonominės problemos paskatins režimo pasikeitimą, abejotina. Esą V.Putinas sunaikino visą nepriklausomą elitą ir yra pakankamai stiprus, kad užgniaužtų bet kokius neramumus.
Tačiau Rusijos politikos analitikas Georgijus Satarovas laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė, kad režimo kaita yra nenuspėjama, o ekonominiai sunkumai gali būti vienas iš daugelio veiksnių, galinčių sukelti perversmą ar revoliuciją.
„(1917 m.) Vasario revoliucija prasidėjo po moterų maišto eilėse prie duonos. Po šimto metų tai gali būti vienas iš daugybės veiksnių, kurie taps paleidžiamąja jėga“, – sakė jis.
