„Atsižvelgiant į galimą [energijos krizę] kitą žiemą, labai svarbu, kad Krško elektrinė nebūtų uždaryta iki šių metų pabaigos, o laiku atitiktų visus reikalavimus, kad galėtų tęsti veikimą“, – per pirmadienį surengtą spaudos konferenciją pareiškė infrastruktūros ministras Bojanas Kumeras.
Anksčiau buvo planuota, kad 1983 metais už 100 km į rytus nuo sostinės Liublianos ir šalia sienos su Kroatijos pastatyta Krško atominė elektrinė bus išjungta ateinančiais metais.
Tačiau Slovėnija ir Kroatija, kuri yra elektrinės bendrasavininkė, dar 2015 metais nusprendė pratęsti jos eksploatavimo terminą dar 20 metų.
Belgija ir Vokietija neseniai taip pat nusprendė pratęsti savo atominių elektrinių eksploatavimo terminą, kad galėtų geriau atlaikyti dabartinę energetikos krizę, kurią sukėlė visų pirma Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, dėl kurio Europos Sąjunga Maskvai paskelbė virtinę sankcijų.
Aktyvistų grupės, įskaitant „Greenpeace“, reikalavo, kad Krško atominė elektrinė būtų išardyta, nes yra sena, o regione egzistuoja žemės drebėjimų rizika. Tačiau vyriausybė tvirtina, kad elektrinė buvo modernizuota, kad atitiktų griežčiausius saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.
Pirmadienį išduoti leidimai „rodo, kad nėra jokios saugos rizikos, susijusios su elektrinės veikimu“, – pareiškė aplinkos ministras Urošas Brežanas.
Slovėnija planuoja Krške pastatyti antrą atominį reaktorių, tačiau centro kairiųjų vyriausybė yra sakiusi, kad galutinis investicinis sprendimas bus priimtas tik tuo atveju, jeigu 2 mln. šalies piliečių per referendumą pritars tokiam žingsniui.
Referendumo data dar nenustatyta.
Elektrinė tenkina apie 20 proc. Slovėnijos elektros energijos poreikių ir 17 proc. Kroatijos elektros paklausos.
