VERT siūlo naują komercinių saulės parkų vystymo modelį, bet jis aiškus ne visiems

Valstybei pernai apribojus komercinių saulės parkų plėtrą, o verslui toliau siūlant atsisakyti dviejų gigavatų (GW) ribos, energetikos rinkos reguliuotojas dabar siūlo parkus vystyti investuotojų norima instaliuota galia – leidimus vystytojams jis suteiktų pagal vadinamąjį pro rata, arba proporcingumo principą taikant ne instaliuotai galiai, kaip siūlyta anksčiau, o elektros gamybai.

Pasak R. Pociaus, skirtingai nei rugsėjį siūlytas pro rata principas, ribojimai nebūtų taikomi vystytojų suplanuotai instaliuotai galiai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Pasak R. Pociaus, skirtingai nei rugsėjį siūlytas pro rata principas, ribojimai nebūtų taikomi vystytojų suplanuotai instaliuotai galiai.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Giedrius Gaidamavičius, BNS

Jan 17, 2023, 12:14 PM

Pasak Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininko Renato Pociaus, šiems parkams planuojama proporcingai paskirstyti galias, kurių ribose elektra būtų gaminama be apribojimų, o viršijus ribą, jai būtų taikomi su „Litgrid“ suderinti „nežymūs“ ribojimai.

R. Pociaus teigimu, pagal naują tvarką gamybos ribojimai iš esmės būtų taikomi tik pasiekus maksimalią visoms – tiek komercinėms, tiek gaminančių vartotojų – saulės jėgainėms nustatytą galią – 4,4 GW.

„Ribojimai būtų tik tada, kai būtų pasiekta maksimali nustatyta galia (4,4 GW – BNS). Esant būtent tokiai instaliuotai galiai jau būtų galima riboti generaciją, bet kol nebus pasiekti šie rodikliai, niekas nebus ribojama ir neaišku, kada tie kriterijai bus pasiekti“, – BNS sakė VERT pirmininkas.

Jo teigimu, visi komercinių saulės parkų rinkos dalyviai, atitinkantys reikalavimus, proporcingai gautų iki dviejų gigavatų laisvos galios gaminti elektrą be jokių apribojimų.

„Visai kitai gamybai, kuri viršija dviejų gigavatų ribą, individualiai su perdavimo sistemos operatoriumi („Litgrid“ – BNS) pasitikslinus visus reikalingus dokumentus rinkos dalyviai galėtų gauti tam tikrus ribojimus arba kitus sprendinius, kurie leistų pilnai įgyvendinti numatytą instaliuotą galią su tam tikrais nežymiais ribojimais“, – teigė jis.

Pasak R. Pociaus, skirtingai nei rugsėjį siūlytas pro rata principas, ribojimai nebūtų taikomi vystytojų suplanuotai instaliuotai galiai.

„Pirminis pro rata principas, kurį VERT siūlė pačioje pradžioje, nuo dabar siūlomo pro rata principo skiriasi tuo, kad pirminiame variante proporcingumo principas buvo taikomas instaliuotai galiai. Dabar pro rata principas būtų taikomas ne instaliuotai galiai, bet pačiai generacijai – parkai galėtų būti pilnai vystomi investuotojų norima instaliuota galia“, – aiškino VERT pirmininkas.

Pernai rugsėjį VERT siūlė reikalavimus atitinkantiems projektams, jų bendrai galiai viršijus 2 GW ribą, leidimus išduoti proporcingai sumažinant jų numatytą įrengtąją galią, tačiau tokiam pasiūlymui nepritarė vystytojai.

Pagal spalio pabaigoje VERT patvirtintą tvarką tinklo pralaidumus vystytojams numatyta paskirstyti ir leidimus išduoti taikant principą „pirmas atėjai, pirmas gavai“, atsižvelgus į įmonėms „Litgrid“ ar ESO pateikto prašymo sudaryti ketinimų protokolą pateikimo datą.

Tačiau pagal šį principą sudarytame ir gruodžio pabaigoje viešai paskelbtame negalutiniame sąraše vietos liktų tik 6 didesniems saulės parkams. Reikalavimus atitikę, bet už borto likę vystytojai grasino teismais.

R. Pocius teigė, kad komerciniams saulės parkams nustatyti gamybos ribojimai nebūtų dideli ir veiktų tik tam tikru laiku, kai rinkoje susidarytų elektros perteklius. Anot VERT pirmininko, per metus tai sudarytų iki 5 proc. viso laiko.

„Likusiai daliai (virš 2 GW ribos – BNS) generacija būtų ribojama tik tam tikrą laiką, galbūt pikinėmis valandomis, kuomet paklausa būtų mažesnė už pasiūlą. (...) Bet tai galbūt galėtų įvykti tik vieną-kitą valandą, bent jau pagal „Litgrid“ modeliavimus – iki penkių procentų viso laiko per metus“, – aiškino R. Pocius.

Anot jo, nauja tinklo pralaidumo paskirstymo tvarka galės būti patvirtinta, Energetikos ministerijos siūlymu Vyriausybei priėmus nutarimą dėl saulės elektrinių plėtros.

Ministerijos atstovė Vita Ramanauskaitė BNS patvirtino, kad nutarimo projektas šią savaitę bus pateiktas derinti, tačiau Vyriausybės posėdyje dar nebus svarstomas.

Rinkos dalyviams neaiškios gamybos ribojimo sąlygos

Kol nauja leidimų išdavimo tvarka nepaskelbta viešai, BNS kalbintiems rinkos dalyviams klausimų kelia kai kurios jos detalės – pavyzdžiui, neaiškios gamybos ribojimo sąlygos – kaip ir kokia apimtimi bus ribojama elektros gamyba.

Pasak „Aura Power Developments“ projektų vystymo vadovo Aisčio Radavičiaus, VERT svarstoma nauja tvarka gali apriboti projektų finansavimo galimybes. Jo teigimu, pagrindinė problema – įstatymu pernai nustatyta 2 GW riba, kurią būtina panaikinti.

„Tie (elektros gamybos – BNS) ribojimai yra tokie neapibrėžti, kad jeigu mums įrašo tokią sąlygą, kaip jie įsivaizduoja, tai projektas negalės būti finansuojamas. Jeigu tu ateisi į banką ir sakysi: žiūrėkit, sako, kad ribojimų nebus, bet įrašė, kad ribojimas gali būti iki šimto procentų – su tokia sąlyga nuėjęs į banką aš negausiu paskolos“, – BNS sakė A. Radavičius.

„Išeitis yra labai paprasta – pakeisti įstatymą, panaikinti dviejų gigavatų kvotą. Kitos išeities nėra“, – pridūrė jis.

Atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vadovas Ruslanas Sklepovičius taip pat sako, kad viskas priklausys nuo to, kokiu mastu bus ribojama elektros gamyba.

„Fundamentaliai, jeigu, kaip kitose šalyse, apribojimai būtų logiški – iki 10 ar 20 procentų – viskas gerai. (...) Bet jeigu jie daliai projektų bus taikomi iki 100 procentų, tai nieko nekeis – vis tiek bus nelogiškas principas“, – BNS sakė R. Sklepovičius.

„Įsivaizduokite, statote šešiolikos aukštų komercinį pastatą, bet parduoti ar išnuomoti galėsite tik keturis aukštus – kitus du trečdalius pastato bet kada bus galima uždrausti nuomoti. Kam tuomet statyti dar dvylika aukštų? (...) Jeigu pastatysi elektrinę ir du trečdaliai jos turės būti išjungti – kas į tokią elektrinę investuos“, – teigė jis.

„Elektrum Lietuvos“ verslo vystymo ir plėtros vadovas Julius Gendvilis teigė, kad atsisakymas riboti vystytojų suplanuotą projektų įrengtąją galią yra mažas teigiamas poslinkis.

„Kol nėra raštu išdėliota, tol sunku kažką pasakyti. Yra tik vienas galbūt šiek tiek į teigiamą pusę variantas, kad vystymas nebus kažkaip ribojamas, tik klausimas, kokiomis tai bus daroma sąlygomis“, – BNS sakė J. Gendvilis.

Šiuo metu maksimali nustatyta saulės elektrinių galia siekia 4,4 GW, iš jų 2,4 GW numatyta gaminantiems vartotojams skirtam ESO tinklui, o likę 2 GW – komerciniams vartotojams skirtam „Litgrid“ tinklui.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.