Atkreipė dėmesį, kaip viešbučiai mausto klientus: daug kur tai į kainą nebeįskaičiuota

Lietuvos kurortuose viešbučių pajamas praėjusiais metais augino lietuviai, nors poilsis tampa vis brangesnis. Tuo metu užsienio apgyvendinimo įstaigos gudravo – kainų nekeitė, bet sumažino paslaugų.

Pernai Lietuvos viešbučiuose svečių buvo daugiau nei per pandemiją, tačiau dingo turistai iš kai kurių valstybių.<br> Lrytas.lt montažas.
Pernai Lietuvos viešbučiuose svečių buvo daugiau nei per pandemiją, tačiau dingo turistai iš kai kurių valstybių.<br> Lrytas.lt montažas.
Pernai Lietuvos viešbučiuose svečių buvo daugiau nei per pandemiją, tačiau dingo turistai iš kai kurių valstybių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pernai Lietuvos viešbučiuose svečių buvo daugiau nei per pandemiją, tačiau dingo turistai iš kai kurių valstybių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Birštono viešbučiuose pernai kone visi svečiai buvo mūsų šalies gyventojai – užsieniečių atvyko labai mažai.<br> T.Bauro nuotr.
Birštono viešbučiuose pernai kone visi svečiai buvo mūsų šalies gyventojai – užsieniečių atvyko labai mažai.<br> T.Bauro nuotr.
Birštono viešbučiuose pernai kone visi svečiai buvo mūsų šalies gyventojai – užsieniečių atvyko labai mažai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Birštono viešbučiuose pernai kone visi svečiai buvo mūsų šalies gyventojai – užsieniečių atvyko labai mažai.<br> V.Skaraičio nuotr.
Pernai Lietuvos viešbučiuose svečių buvo daugiau nei per pandemiją, tačiau dingo turistai iš kai kurių valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pernai Lietuvos viešbučiuose svečių buvo daugiau nei per pandemiją, tačiau dingo turistai iš kai kurių valstybių.<br>A.Srėbalienės nuotr.
Pernai Lietuvos viešbučiuose svečių buvo daugiau nei per pandemiją, tačiau dingo turistai iš kai kurių valstybių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pernai Lietuvos viešbučiuose svečių buvo daugiau nei per pandemiją, tačiau dingo turistai iš kai kurių valstybių.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nors infliacija pernai perkopė 20 proc., vidutinės kambarių kainos viešbučiuose buvo mažesnės nei iki pandemijos.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Nors infliacija pernai perkopė 20 proc., vidutinės kambarių kainos viešbučiuose buvo mažesnės nei iki pandemijos.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Viešbučiai Europoje nekelia nakvynės kainų, bet prašo papildomai sumokėti už pusryčius.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Viešbučiai Europoje nekelia nakvynės kainų, bet prašo papildomai sumokėti už pusryčius.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Nors infliacija pernai perkopė 20 proc., vidutinės kambarių kainos viešbučiuose buvo mažesnės nei iki pandemijos.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Nors infliacija pernai perkopė 20 proc., vidutinės kambarių kainos viešbučiuose buvo mažesnės nei iki pandemijos.<br> A.Srėbalienės nuotr.
Birštono viešbučiuose pernai kone visi svečiai buvo mūsų šalies gyventojai – užsieniečių atvyko labai mažai.<br> T.Bauro nuotr.
Birštono viešbučiuose pernai kone visi svečiai buvo mūsų šalies gyventojai – užsieniečių atvyko labai mažai.<br> T.Bauro nuotr.
Anot L.Antropiko, viešbučių pajamos nuo vieno kambario pernai sudarė 38–41 eurą – maždaug 4 eurais mažiau nei prieš pandemiją.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Anot L.Antropiko, viešbučių pajamos nuo vieno kambario pernai sudarė 38–41 eurą – maždaug 4 eurais mažiau nei prieš pandemiją.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Pasak A.Pranckuvienės, Birštono išskirtinis bruožas – kambarių kainoms viešbučiuose didžiausią įtaką čia daro stipri konkurencija.<br> T.Bauro nuotr.
Pasak A.Pranckuvienės, Birštono išskirtinis bruožas – kambarių kainoms viešbučiuose didžiausią įtaką čia daro stipri konkurencija.<br> T.Bauro nuotr.
Birštono viešbučiuose pernai kone visi svečiai buvo mūsų šalies gyventojai – užsieniečių atvyko labai mažai.<br> T.Bauro nuotr.
Birštono viešbučiuose pernai kone visi svečiai buvo mūsų šalies gyventojai – užsieniečių atvyko labai mažai.<br> T.Bauro nuotr.
Birštono viešbučiuose pernai kone visi svečiai buvo mūsų šalies gyventojai – užsieniečių atvyko labai mažai.<br> T.Bauro nuotr.
Birštono viešbučiuose pernai kone visi svečiai buvo mūsų šalies gyventojai – užsieniečių atvyko labai mažai.<br> T.Bauro nuotr.
Restorano „Old Town Grill“ dažniausia svečiai – viešbučiuose sveikatinimo procedūroms apsistoję žmonės.<br> T.Bauro nuotr.
Restorano „Old Town Grill“ dažniausia svečiai – viešbučiuose sveikatinimo procedūroms apsistoję žmonės.<br> T.Bauro nuotr.
„Tuomet, kai gerai sekasi viešbučiams, gerai ir mums“, – sakė restorano „Old Town Grill“ savininkai Roberta ir Andrius Blekaičiai.<br> T.Bauro nuotr.
„Tuomet, kai gerai sekasi viešbučiams, gerai ir mums“, – sakė restorano „Old Town Grill“ savininkai Roberta ir Andrius Blekaičiai.<br> T.Bauro nuotr.
 T.Bauro nuotr.
 T.Bauro nuotr.
Pernai Lietuvos viešbučiuose svečių buvo daugiau nei per pandemiją, tačiau dingo turistai iš kai kurių valstybių.<br>M.Vizbelio nuotr.
Pernai Lietuvos viešbučiuose svečių buvo daugiau nei per pandemiją, tačiau dingo turistai iš kai kurių valstybių.<br>M.Vizbelio nuotr.
Daugiau nuotraukų (18)

Lrytas.lt

Jan 22, 2023, 3:59 PM, atnaujinta Jan 23, 2023, 8:06 AM

Karas atbaidė užsienio turistus – skandinavai, vokiečiai, prancūzai bei kitų šalių keliauninkai pernai aplenkė Lietuvą. Mūsų šalis, esanti netoli Ukrainos bei Baltarusijos pašonėje, jiems nebeatrodo saugi.

Užtat lietuviai, kaip ir kaimynai latviai, praėjusią vasarą dažnai kėlė sparnus į Turkiją ar Egiptą – kelionių troškulys po pandemijos išaugino keleivių srautus ir Rygos, ir Vilniaus oro uostuose.

Į tai netruko sureaguoti ir prie jų esantys viešbučiai – kainos juose šoktelėjo. Tad ko tikėtis šiemet?

Oro uostuose – iššūkiai

„Mano darbas – nuolatinės kelionės. Per mėnesį tenka ir du, ir tris kartus kelioms dienoms skristi į užsienį, tad nesigrūdu su lagaminu į miesto centrą, apsistoju oro uostų viešbučiuose. Ir arti, ir patogu.

Noriu kuo greičiau atlikti darbus ir grįžti namo. Juk tai ne pažintinės kelionės, dienos būna labai įtemptos“, – sakė progresinius lęšius gaminančios įmonės „Bod Lenses“ pardavimų vadovas Povilas Steponavičius.

Jauni, retai keliaujantys žmonės paprastai laiką tarp jungiamųjų skrydžių prastumia oro uostų laukimo salėse, net jeigu laukti tenka per naktį.

Bet tai – ne išeitis. Pasak P.Steponavičiaus, dažnai keliaudamas darbo reikalais ant suoliukų nepailsėsi, o ir tais atvejais, kai atšaukiami skrydžiai, tenka rinktis arčiausiai esantį viešbutį.

„Taip man nutiko ir per pastarąją komandiruotę, likus savaitei iki Kalėdų.

Į Vilnių turėjau grįžti iš Frankfurto oro uosto, bet buvo atšaukti skrydžiai. Teko perskristi Europą – iš Vokietijos skridau į Portugaliją, tada į Italiją, o namo grįžau iš Suomijos.

Didieji oro uostai ypač smarkiai apkrauti, pavyzdžiui, Frankfurte keleivių srautai gerokai didesni, nei būta prieš pandemiją. Pasikalbėjau su šio oro uosto personalu, jie sakė, kad labai trūksta darbuotojų, kurie aptarnautų orlaivius“, – kalbėjo P.Steponavičius.

Pakeitė kainodarą

Anot Povilo, vykdamas į komandiruotes jis visada rezervuoja oro uostų viešbučiuose kambarį iš anksto, nes Vakarų valstybėse jie yra gana užimti – pagrindiniai jų klientai būna darbo reikalais daug keliaujantys žmonės.

Tačiau ir pandemija, o pastaruoju metu ir energetikos krizė pakeitė viešbučių kainodarą.

„Pastebėjau, kad viešbučiai atskyrė paslaugas. Anksčiau į nakvynės kainą būdavo įskaičiuoti ir pusryčiai, o dabar to nebėra, už juos reikia mokėti atskirai apie 12–20 eurų.

Taigi nakvynės kaina išliko nepakitusi, sukasi apie 100 eurų, bet paslauga – kitokia. Čia kaip sviesto pakuotės – kaina lyg ir nesikeičia, bet jos pačios mažėja“, – palygino P.Steponavičius.

Pajamas rijo sąnaudos

Infliacija padarė poveikį visiems sektoriams, viešbučiai – ne išimtis. „Anksčiau komunaliniai mokesčiai sudarydavo apie dešimtadalį Lietuvos viešbučių sąnaudų, pastaruoju metu – per trečdalį“, – sakė bendrovės „1 Asset Management“ fondo „Airport Hotel Fund“ valdytojas Laurynas Antropikas.

Pasak jo, nors infliacija pernai perkopė 20 proc., vidutinės kambarių kainos viešbučiuose buvo mažesnės nei iki pandemijos.

„Vilniuje vidutinė kambarių kaina pernai buvo tokia pat kaip ir 2019-aisiais – 60–65 eurai, vidutinis kambarių užimtumas pernai buvo 58–63 proc. (2019-aisiais – 63–65 proc.).

Tačiau viešbučių pajamos nuo vieno kambario pernai sudarė 38–41 eurą – maždaug 4 eurais mažiau nei prieš pandemiją“, – vardijo L.Antropikas.

Anot jo, viešbučiai po krizių atsitiesdavo gana greitai. Taip buvo po 2001-ųjų rugsėjo 11-osios atakų, kai kelionės lėktuvais JAV ir visame pasaulyje apmirė metams.

Panašiai būta ir per 2008–2009 m. finansų krizę, kuri padarė didžiulį neigiamą poveikį turizmo sektoriui. Bet pandemija Lietuvoje viską užrakino ilgam – pustrečių metų viešbučiai stirksojo apytuščiai, pajamos susitraukė 80–90 proc.

„Europos valstybėse, kuriose gyvena 30–50 mln. žmonių, viešbučius maitino vietos turizmas, bet pas mus mažai gyventojų, ir net Baltijos šalių kelionių burbulas situacijos neišgelbėjo“, – sakė L.Antropikas.

Skurdi praėjusi vasara

„Apgyvendinimo ir sveikatinimo paslaugų kaina žmonėms pastaruoju metu tapo ypač svarbi“, – neslėpė SPA paslaugų centro ir viešbučio „Vytautas Mineral SPA“ direktorė Aistė Pranckuvienė. Pasak jos, Birštono išskirtinis bruožas – kainoms didžiausią įtaką čia daro stipri konkurencija. Tokios tendencijos atsispindi ir kituose kurortuose.

„Praėjusią vasarą paslaugų paklausa buvo labai maža, teko taikyti daug nuolaidų. Ko gero, visi lietuviai keliavo ilsėtis į užsienį, net ir aš su šeima pasiekiau Turkiją. Bet pas mus gruodį viešbučio užimtumas siekė net 84 proc., o tai padidino apyvartą – pernai ji pasiekė 9 mln. eurų.

Tačiau pinigus, kuriuos būtume investavę į verslą, surijo energetika. Pavyzdžiui, už elektrą užpernai mokėjome 280 tūkst., pernai – 560 tūkst. eurų, o šildymas pabrango triskart. Paslaugų negalėjome pabranginti tiek, kiek būtų reikėję, nes rinka neleidžia. Jos pabrango ne daugiau kaip 5 proc.“, – kalbėjo A.Pranckuvienė.

Šį viešbutį, kaip ir kitas Birštono apgyvendinimo įstaigas, pernai maitino savi – apie 80 proc. atvykusių ilsėtis buvo lietuviai.

„Pernai gal tiktai 5 proc. svečių buvo iš Latvijos ar Lenkijos. Karas daro poveikį – žmonės bijo keliauti į Lietuvą“, – teigė pašnekovė.

Ateina papietauti

„Tuomet, kai gerai sekasi viešbučiams, gerai ir mums“, – aiškino Birštono restoranų „Old Town Grill“, „Namų restoranas“ ir „Kurhauzas“ savininkai Roberta ir Andrius Blekaičiai.

Šie žmonės maitinimo versle sukasi nuo 2018-ųjų, tad ir pandemija, ir dabartinė energetikos krizė jiems nepagailėjo išbandymų.

Pasak Andriaus, dažniausi jų restoranų klientai – žmonės, kurie viešbučių SPA centruose būna įsigiję sveikatinimo paslaugų ir dėl įvairovės ateina papietauti arba pavakarieniauti.

„Vien pasivaikščioti po Birštoną žmonės nevažiuoja – per brangu. Jei du žmonės perka tik vienkartinį bilietą į SPA centrą, tai jiems kainuoja 90 eurų. O jei perka nakvynę viešbutyje, už ją, pusryčius ir baseiną sumoka 85 eurus.

Iki pandemijos rugsėjį bei spalį ir mūsų, ir kurorto viešbučių apyvarta būdavo gera. Bet šiemet rugsėjo pirmosiomis dienomis viskas sustingo, apyvarta nukrito 70 proc. Žmones gąsdina ir infliacija, ir nuolatinės neigiamos prognozės“, – sakė Andrius.

Vilioja ne tik kaimynus

2019-aisiais Birštone buvo apsistoję 171 tūkst. turistų – tokių, kurie nakvojo nors vieną naktį.

Po to stojo tyla, o pernai nuo sausio iki rugsėjo ilsėjosi apie 141 tūkst. žmonių.

„Nors, atrodytų, poilsiautojų srautas atsigavo, paskutinį metų ketvirtį viskas vėl apmirė. Be to, taupydami žmonės atvyksta sveikatinimo procedūrų, bet nenakvoja. Pernai nakvynių buvo 10 proc. mažiau negu 2019-aisiais“, – sakė Birštono turizmo informacijos centro (TIC) vadovė Rūta Kapačinskaitė.

Maždaug 92 proc. atvykusių pernai į Birštoną pailsėti svečių buvo Lietuvos gyventojai. Likusi dalis – tai poilsiautojai iš Vokietijos, Latvijos, Izraelio, Lenkijos, Jungtinės Karalystės.

Iš pastarosios valstybės į kurortą traukia lietuviai emigrantai.

„Prieš pandemiją daugumą užsieniečių Birštone sudarė rusakalbiai turistai iš Vokietijos. Pernai jų buvo kur kas mažiau.

Tai buvo geri klientai, jie atvykdavo sveikatinimo paslaugų kelis kartus per metus ilgam laikui, juolab kad sertifikuotas procedūras jiems kompensuodavo Vokietijos ligonių kasos.

Atvykėliai iš Izraelio buvo tie, kurie vaikystėje čia ilsėdavosi su tėvais“, – sakė R.Kapačinskaitė.

Viešbučiai – keleivių srautų atspindys

Ties oro uostais esančių viešbučių užimtumas tiesiogiai siejasi su keleivių srautais. Pasak „Airport Hotel Fund“ valdytojo L.Antropiko, fondas pirmąjį viešbutį „Park Inn“ Vilniuje atidarė 2020-ųjų spalį, 2022-aisiais – oro uostų viešbučius Rygoje ir Krokuvoje.

„Vilniuje, Rygoje bei Krokuvoje neturime konkurentų, o užimtumas didelis. Auganti paklausa yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurios pernai kambario kaina augo. Vilniuje „Park Inn“ viešbutyje kambario vidutinė kaina buvo 55 eurai – 14 eurų didesnė nei užpernai, Rygos – 56 eurai, Krokuvos – 69 eurai.

Pastarajame užimtumas perlipo 80 proc., nes ir Krokuvos oro uoste pernai rudenį keleivių skaičius pasiekė 87 proc. 2019 m. lygio“, – skaičių pažėrė L.Antropikas.

O kokių nakvynės kainų tikėtis šiais metais?

„Mūsų rinkai karas daro didelį poveikį. Tuomet, kai atsitraukė pandemija, didėjo keleivių, o kartu ir viešbučių klientų srautai ir iš Azijos, ir iš Vakarų Europos, dabar jie krito. Neliko jų iš Skandinavijos šalių, Vokietijos, Prancūzijos – visi jie prisibijo.

Žmonės mato žemėlapyje, kad Lietuva – netoli Ukrainos, o ir užsienio ministerijos pateikia sąrašus šalių, į kurias geriau nevykti. Vis dėlto žmonės ilgainiui įpranta prie įtemptų situacijų, bet vis tiek viskas priklauso nuo karo baigties“, – teigė L.Antropikas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.