„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet pasaulio BVP augs tik 2 proc., o atsigavimas tikėtinas kitais metais, kuomet atslūgs infliacija ir centriniai sumažins palūkanų normas.
Kaip pastebi banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, daugelio Vakarų valstybių ekonomikos patirs stagnaciją, tačiau po šiais skaičiais slypi dideli skirtumai – kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, atsinaujinančios energetikos, kasybos ir turizmo, klestės, o kiti, tokie kaip nekilnojamojo turto, gali susidurti su rimtesniais iššūkiais.
„Dėl šiltos žiemos ir padidėjusios suskystintų gamtinių dujų pasiūlos Europai pavyko išvengti juodžiausių vartojimo ribojimo scenarijų, kurie buvo piešiami praėjusią vasarą. Vis tik išlieka keli veiksniai, kurie neleidžia prognozuoti ekonomikos pavasario. Dėl infliacijos daugelio valstybių gyventojų perkamoji galia sumažėjo ir šiemet neatsistatys, be to, kylančios palūkanų normos slopins būsto rinką, taip pat daugėja ženklų, rodančių išsikvepiančią pasaulinę prekybą“, − sako N.Mačiulis.
Banko ekonomistai taip pat šiek tiek padidino po pandemijos atveriančios Kinijos ekonomikos augimo prognozes – ir šiais, ir kitais metais tikimasi 5 proc. siekiančio Kinijos BVP augimo.
„Pietų Europos valstybėms tai geros naujienos, nes tikėtina, kad šiemet atsigaus Kinijos turistų srautai, o bendras turistų srautas į ES priartės prie prieš pandemiją buvusio lygio. Vis tik Kinijos atsidarymas nebūtinai bus sklandus ir bent jau pirmąjį šių metų pusmetį nereikėtų tikėtis didesnės prekių paklausos. Lietuvai tai, apskritai, turės mažai tiesioginės įtakos dėl itin menkų prekybinių ryšių tarp šalių“, − komentuoja N. Mačiulis.
Ekonomistas taip pat prognozuoja, kad šiemet pasaulinė prekyba prekėmis sumažės. Tokios tendencijos tikėtinos ir dėl sumažėjusios daugelio Vakarų valstybių gyventojų perkamosios galios, ir dėl grįžimo prie iki pandemijos buvusios vartojimo struktūros, kai perkama mažiau prekių, ir didesnė dalis pinigų išleidžiama paslaugoms.
Palūkanų normos šiemet dar kils, bet 2024 m. ims mažėti
Euro zonoje infliacija pradėjo mažėti, tačiau ji vis dar siekia 9,2 proc. ir yra gerokai aukščiau Europos Centrinio Banko (ECB) nustatyto tikslo – 2 procentų. Dėl šių priežasčių ECB toliau siunčia aiškius signalus, kad palūkanų normos bus keliamos dar kelis mėnesius.
Pasak N.Mačiulio, pagrindiniai infliacijos veiksniai išsikvepia: žaliavos atpigo, tiekimo grandinės normalizuojasi, konteinerių transportavimo iš Kinijos kaina grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Net dujų ir elektros kainos nukrito į senokai matytą lygį. Atlyginimų augimas euro zonoje šiek tiek paspartėjo, tačiau išlieka gana vangus ir nėra pagrindinis kainų augimo veiksnys.
„Vis tik matyti, kad ECB nenori rizikuoti ir yra pasiruošęs palūkanų normas pakelti geriau per daug, nei per mažai, net jei to kaina bus sustojęs vartojimas ir trumpalaikė recesija. Galbūt tai skamba šiek tiek paradoksaliai ar net makabriškai, tačiau tai bus vienas iš pagrindinių veiksnių, galintis stumtelti euro zoną į recesiją“, − teigia „Swedbank“ ekspertas.
Banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB šių metų vasario pradžioje bazines palūkanas padidins dar puse procentinio punkto, o birželio mėnesį bazinės palūkanų normos pasieks 3,25 procento – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos EURIBOR.
„Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc., o ne vienoje euro zonos šalyje bus galima įžvelgti ir stagnaciją ar net recesiją bei neigiamas tendencijas darbo rinkoje. To turėtų užtekti, kad ECB pakeistų plokštelę ir jau kitų metų pradžioje pradėtų mažinti palūkanų normas. Prognozuojame, kad per kitus metus palūkanų normos bus sumažintos pusantro procentinio punkto, iki 1,75 procento“, − pastebi N.Mačiulis.
Baltijos šalys neblizgės, bet krizės išvengs
Remiantis banko ekonomistų prognozėmis, šiemet Estijos BVP išliks nepasikeitęs, Latvijos BVP sumažės 0,9, o Lietuvos – 0,3 proc. Tačiau šis nuosmukis turėtų būti trumpalaikis, ir kitais metais jau tikėtinas Lietuvos BVP augimas.
„Latvijos ir Estijos BVP pradėjo mažėti dar praėjusių metų trečiąjį ketvirtį, ir pernai Estijos ekonomika susitraukė 0,4 procento, tuo metu Lietuvos ekonomika išvengė nuosmukio ir vis dar augo gana sparčiu tempu. Lietuvos eksportuotojų ir vidaus paklausos atsparumas buvo maloni staigmena, tačiau imuniteto daugeliui išorinių problemų neturime, todėl, tikėtina, kad jos palies ir mūsų ekonomiką“, − prognozuoja N.Mačiulis.
Nors praėjusiais metais buvo fiksuota ketvirtį amžiaus nematyta infliacija, Lietuvos gyventojų vartojimas nesumažėjo – realios jos apimtys per metus išaugo 1,3 proc. Prie to prisidėjo ir spartus gyventojų skaičiaus, užimtumo ir atlyginimų augimas.
„Pernai matėme rekordiškai didelę grynąją imigraciją, kuri atsvėrė neigiamą natūralią gyventojų kaitą, todėl gyventojų skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 2 proc. Daugelis atvykėlių užėmė laisvas darbo vietas, todėl užimtumas išaugo daugiau nei 5 proc., o vidutinis darbo užmokestis padidėjo beveik 13 proc. Vis tik pastaraisiais mėnesiais jau matėme išsikvėpusias mažmeninės prekybos augimo tendencijas, kurios greičiausiai tęsis ir šiemet“, − teigia ekonomistas.
Remiantis banko ekonomistų prognozėmis, atlyginimų augimas sulėtės iki 9,5 proc. ir bus tik šiek tiek spartesnis nei vidutinis kainų augimas. Todėl realios namų ūkių vartojimo išlaidos šiais metais išliks nepasikeitusios, o eksportas po kelerius metus besitęsusio įspūdingo augimo turėtų susitraukti 0,5 proc.
„Silpnėjanti paklausa kaimyninėse šalyse, didžiosiose euro zonos rinkose ir Šiaurės šalyse jau atsispindi mažėjančiuose pramonės įmonių eksporto užsakymuose, kurie nukrito į žemiausią lygį per pastaruosius trejus metus. Kol kas plataus masto problemų dar nematyti, tačiau kai kuriuose sektoriuose tikėtinas ne tik eksporto apimčių, bet ir užimtumo mažėjimas. Vis tik tokių ekonomikos tendencijų negalime vadinti krize – tai tik po ilgo klestėjimo ar net perkaitimo ateinantis atvėsimas“,− apibendrina N.Mačiulis.
