M. Navickienė ramina, kad dabartinė Vyriausybė pensinio amžiaus neilgins

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tvirtina, kad šios kadencijos Vyriausybė pensinio amžiaus nebeilgins. Pasak jos, valstybė turi vertinti konkrečias aplinkybes, kalbant apie pensinį amžių, o demografiniai iššūkiai šalyje nėra taip paprastai išsprendžiami, kad priėmus vieną sprendimą kažkas pasikeistų ir „stebuklingai išsispręstų“.

Šios kadencijos Vyriausybė pensinio amžiaus nebeilgins.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Šios kadencijos Vyriausybė pensinio amžiaus nebeilgins.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Navickienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Navickienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jan 24, 2023, 10:37 AM, atnaujinta Jan 24, 2023, 10:41 AM

„Galiu patvirtinti, kad dabartinė Vyriausybė pensinio amžiaus neilgins. Pati diskusija turbūt buvo inspiruota kažkokių paskaičiavimų, atliktų Europos Komisijos, kaip galėtų atrodyti perspektyva. Bet manau, kad kiekviena valstybė turi vertinti savo konkrečias aplinkybes, kalbant tiek apie pensinį amžių, tiek apie kitus iššūkius, su kuriais susiduriame.

Tą tikrai darome, „Sodra“ šiuo metu planuoja savo biudžetus 3 metams į priekį, nebe vienų metų perspektyvai. Ir toje perspektyvoje matome, kad „Sodros“ biudžetas bus subalansuotas“, – LRT radijui teigė M.Navickienė.

„Tačiau aišku, kad demografinių iššūkių mūsų valstybė turi ir turi nemažai. Jie nėra taip paprastai išsprendžiami, kad priėmus vieną sprendimą kažkas pasikeistų ir stebuklingai išsispręstų. Turime kompleksiškai visas reformas vykdyti žinodami, kad visuomenė yra senstanti, kad reikalinga ilgesnė sveika gyvenimo trukmė, kad reikalingas mažesnis išvengiamas žmonių mirtingumas, darbingo amžiaus žmonių mirtingumas, kuris vis dar yra didelis“, – pridūrė ji.

Politikė pažymėjo, kad taip pat, siekiant spręsti demografinius iššūkius, reikia atsižvelgti į imigraciją, iš Lietuvos emigravusių žmonių susigrąžinimą bei didesnį įvairių žmonių įtraukimą į darbo rinką.

„Yra daug dalykų, kuriuos turime daryti, ta pati imigracija, susigrąžinimas tų žmonių, kurie yra išvykę iš Lietuvos, ilgesnės galimybės žmonėms dirbti, jeigu jie pasirenka ir nori dirbti ilgesnį laiką, tie patys pagyvenę žmonės, kad darbdaviai nestereotipizuotų tokių darbuotojų, kad gebėtume investuoti į tokių žmonių kvalifikaciją, jos kėlimą, sudarytume galimybes ir aplinkybes norintiems žmonėms dirbti.

Užimtumo reforma padaryta, kad kuo daugiau ilgalaikių bedarbių įsitrauktų į darbo rinką, negalią turintys žmonės, kurie nori dirbti, jau dabar gali dirbti nebe segreguotose socialinėse įmonėse, bet atviroje darbo rinkoje“, – sakė konservatorė.

„Demografiniai iššūkiai yra, bet jie labai plataus spektro ir mums reikia daryti daug dalykų, kad juos atlieptume, o pensinio amžiaus prailginimo Vyriausybė tikrai nesvarsto ir nesiūlys, bet net jei kažkas sugalvotų tokį sprendimą priimti, tai nereiškia, kad išsispręstų problema“, – pridėjo ji.

M.Navickienė aiškina, kad šiuo metu vis dar vyksta pensinio amžiaus ilginimas iki 65 metų ir priėjus šią kartelę bus galima įvertinti, kaip šis sprendimas paveikė darbo rinką.

„Kai ateisime į tą stotelę, turėsime įvertinti, kaip atrodo ta darbo rinka, kaip atrodė sprendimas, kuris buvo pailginti pensinį amžių iki 65 metų, kiek yra dirbančių žmonių, kaip atrodo mūsų darbo jėga, kiek sugebėjome transformuotis į aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietas. Turime stebėti tuos duomenis ir kadangi dar neatėjęs laikas, kai pensinis amžius bus 65-eri, tai ir analitiką esame pasiruošę daryti 3 metams į priekį. Artėjant tam laikui turėsime duomenis analizuoti ir toliau“, – aiškino ministrė.

Naujienų agentūra ELTA primena, kad Europos Komisija (EK) yra rekomendavusi iki 2040 m. Lietuvoje prailginti darbingo amžiaus trukmę iki 72 m.

Tačiau reaguodamas į viešojoje erdvėje diskutuojamą idėją ilginti pensinį amžių iki 72 metų, EK atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega tvirtina, jog tokio reikalavimo ar pasiūlymo nėra. Pasak jo, šis diskursas – neteisingos EK konsultacinio dokumento interpretacijos rezultatas. Dokumento, kuris, jo teigimu, neturi jokios politinės galios ir pensinio amžiaus ilginimą pateikia tik kaip pavyzdį.

Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė aiškina, kad šiuo metu nėra laikas sprendimui didinti pensinį amžių Lietuvoje iki 72 metų. Pasak jos, reikia didesnį dėmesį skirti sveiko gyvenimo trukmės rodikliui ir jo didinimui, o pensijų sistema negali būti konstruojama neatsižvelgiant į vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir sveikatos politikos efektyvumą.

Jai pritaria ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, tikinanti, kad šiuo metu nėra poreikio didinti pensinį amžių, o viešojoje erdvėje esančios kalbos apie galimybę jį didinti iki 72 metų neturi nieko bendro su realybe. Pasak jos, šiuo metu yra kalbama tik apie numatytus 65 metus ir tuo diskusija baigiasi.

Tos pačios nuomonės laikosi ir premjerė Ingrida Šimonytė, sakanti, kad Vyriausybė šiuo metu nesvarsto ir „ant stalo neturi“ siūlymo didinti pensinio amžiaus. Pasak jos, seklus informacinis laukas galėjo sukelti diskusiją ten, kur jos nėra.

Galiausiai prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad diskusija dėl pensinio amžiaus didinimo iki 72 metų kilo lygioje vietoje ir niekas rimtai šio klausimo svarstyti neplanuoja. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje nemoralu svarstyti šį klausimą, kuomet turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę ir sveiko gyvenimo amžių.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.