Pernai pirmą kartą per trejus metu krito investavimo apimtys Baltijos akcijų biržose

Praėjusiais metais pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose. Per 2022 m. „Nasdaq Baltic“ akcijų prekybos apyvarta krito apie 30 proc. – nuo 917 mln. eurų 2021 m. iki 643 mln. eurų praėjusiais metais, rašoma „Swedbank“ pranešime žiniasklaidai.

Praėjusiais metais pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Praėjusiais metais pirmą kartą per trejus metus sumažėjo investuotojų aktyvumas Baltijos akcijų biržose.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-01-26 08:41, atnaujinta 2023-01-26 08:42

„Kritusį aktyvumą fiksavo visos trys Baltijos akcijų biržos. Visgi dvi iš jų – Talino ir Vilniaus biržos – pernai pasiekė antrą didžiausią apyvartos lygį per pastaruosius 14 metų. Tuo metu Rygos biržos apyvarta, smukusi 60 proc., bendroje „Nasdaq Baltic“ akcijų prekyboje dar labiau sumažėjo ir tesiekia 2 proc.

Talinas išlaikė aktyviausios Baltijos šalių akcijų biržos vardą – jo dalis bendroje Baltijos šalių apyvartoje netgi pasistiebė nuo 56 proc. iki 61 proc. Vilniaus akcijų biržos apyvarta praėjusiais metais susitraukė daugiau nei trečdaliu, o jos dalis tarp trijų Baltijos biržų sumažėjo iki 37 proc.“, − komentuoja „Swedbank“ investicinės bankininkystės padalinio projektų vadovas Vytautas Lapė.

Didelių debiutų teks palaukti

„Aktyvumo sumažėjimą labiausiai nulėmė tai, kad per praėjusius metus vietos biržose neįvyko didelių debiutų. Palyginti mažos vietos kapitalo rinkos progresas itin priklauso nuo naujų bendrovių atėjimo“, − sako V. Lapė.

2022 m. didžiausią IPO įgyvendino Latvijos pensijų fondų valdytojas „Indexo“, ir jis sudarė tik 7,5 mln. eurų. Palyginimui, per 2021 m. buvo realizuotas 175 mln. eurų dydžio „Enefit Green“ IPO, o 2020 m. – 450 mln. eurų „Igničio grupės“ IPO.

Pasak eksperto, norint sugrįžti prie spartaus aktyvumo Baltijos biržose augimo, 2023 m. būtinas naujų didelių įmonių listingavimas. Tačiau akcijų platinimai stipriai koreliuoja su bendromis nuotaikomis finansų rinkose. Jeigu pasauliniai akcijų indeksai ir toliau trauksis, tikėtina, kad IPO sausra tęsis ir globaliai, ir Baltijos šalyse.

Akcijų platinimų skaičius išliko aukštas, pritrauktos sumos − krito

2022 m. Baltijos kapitalo rinkose įvyko 14 viešųjų akcijų platinimų, iš kurių lygiai pusė buvo pirminiai – „Nasdaq Baltic“ akcijų sąrašas pasipildė 7 naujomis įmonėmis. Bendras platinimų skaičius buvo netgi vienu didesnis nei metais anksčiau.

„Tai gana netikėtas rezultatas, žinant, kad neigiamos nuotaikos pasaulinėse akcijų rinkose vyravo nuo pat metų pradžios. Tačiau neigiama rinkų situacija aiškiai paveikė platinimų apimtis. Kadangi nebuvo nė vieno labai stambaus siūlymo, per visus platinimus bendrai pritraukta lėšų suma krito nuo 285 mln. eurų 2021 m. iki 83 mln. eurų 2022 m.“ − sako V. Lapė.

Pasak jo, kitas neigiamas pokytis – susitraukę investuotojų paklausos ir platinimo kiekio santykiai. Dar 2021 m. pabaigoje buvo vykdomi platinimai, kurių paklausa viršijo platinimą kiekį daugiau nei 10 kartų, pavyzdžiui, estų „Hagen Bikes“ ir „TextMagic“. Tačiau praėjusiais metais net penkių platinimų metu investuotojai neišpirko viso platinimo akcijų skaičiaus.

„Swedbank“ atstovas pastebi, kad išlaikytą aukštą platinimų skaičių paaiškina besitęsianti jaunų Estijos įmonių iki keleto milijonų eurų siekiančių akcijų siūlymų banga, prasidėjusi 2021 m. Net 9 iš 14 platinimų praėjusiais metais buvo įvykdyti Estijos startuolių.

Lyderių penketukas nepasikeitė

Pasak eksperto, 2022 m. penkios aktyviausiai prekiautos Baltijos šalių akcijos išliko tos pačios, kaip ir ankstesniais metais, tačiau pasikeitė jų vietos penketuke.

„Enefit Green“, debiutavusi 2021 m. spalį, sugeneravo 115 mln. eurų apyvartą ir tapo nauja penketuko lydere. Ankstesniais metais pirmavusi „Ignitis grupė“ nusmuko į ketvirtą vietą – per praėjusius metus apyvarta jos akcijomis susitraukė du kartus iki 78 mln. eurų.

„Kitos trys likvidžiausios pozicijos ir toliau priklausė bankams, kurie dar kartą įrodė nemažėjantį vietos investuotojų susidomėjimą šiuo sektoriumi. Šiaulių bankas su 102 mln. eurų apyvarta išlaikė antros labiausiai prekiaujamos įmonės vietą. Estų LHV su 82 mln. eurų apyvarta išliko trečioje vietoje, o „Coop Pank“, kurio apyvarta smuko dviem trečdaliais iki 32 mln. eurų, nukrito į penktą vietą“, − vardija V. Lapė.

Toliau dominuos Estijos įmonės

Kaip pastebi ekspertas, panašu, kad dabartinės likvidžiausios akcijos neturės naujų konkurentų ir 2023-aisiais bei toliau trauks pagrindinį investuotojų dėmesį. Tarp daugiausiai prekiaujamų akcijų toliau turėtų būti bankai bei energetikos įmonės su reikšmingomis laisvų akcijų dalimis.

Prognozuojama, kad po pirmojo penketuko sąraše rikiuosis kitos didesnės kapitalizacijos Talino biržos įmonės: Talino uostas, „Tallink“ ir „Tallinna Kaubamaja“. Apskritai Estijos įmonės turėtų ir toliau sudaryti didžiąją dalį aktyviausiai prekiaujamų Baltijos akcijų. Be Šiaulių banko ir „Ignitis grupės“ įsiterpti tarp jų potencialo turi dar kelios Lietuvos bendrovės, pavyzdžiui, „Apranga“, „Linas Agro“, „Telia Lietuva“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: Kopenhagoje milžiniškas gaisras pasiglemžė istorinį pastatą