„LTG Cargo Polska“ vadovas: „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius įmonei bei regionui

„LTG Cargo“ dukterinės bendrovės „LTG Cargo Polska“ vadovas Michal Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius tiek jo vadovaujamai įmonei, tiek ir visam regionui. Pasak jo, tai suteiks galimybių standartine vėže važiuoti iš Lenkijos į Baltijos šalis, vėliau ir į Skandinaviją bei krovinių skaičius šiuo maršrutu ženkliai išaugs.

„LTG Cargo Polska“ vadovas Michal Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius tiek jo vadovaujamai įmonei, tiek ir visam regionui.
„LTG Cargo Polska“ vadovas Michal Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius tiek jo vadovaujamai įmonei, tiek ir visam regionui.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
M. Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius visam regionui.<br>G.Bitvinsko nuotr.
„LTG Cargo Polska“ vadovas Michal Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius jo vadovaujamai įmonei.<br>deye.ai nuotr.
„LTG Cargo Polska“ vadovas Michal Szlendak mano, kad geležinkelio transporto projektas „Rail Baltica“ darys esminius pokyčius jo vadovaujamai įmonei.<br>deye.ai nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Ignas Dobrovolskas, ELTA

Jan 28, 2023, 12:57 PM, atnaujinta Jan 30, 2023, 5:05 PM

„Žinoma, tai padarys esminius pokyčius. Nes tai suteiks galimybių standartine trasa važiuoti į Baltijos šalis, o vėliau ir į Skandinaviją. Taigi srautas bus didinamas. Turbūt net ir dabar neįsivaizduojame, kokio dydžio jis bus, bet mes jau matome poreikį iš logistikos įmonių. Taigi šie skaičiai taip pat labai padidės, jei turėsime „Rail Baltica“, – išskirtinio interviu Eltai metu teigė M. Szlendak.

Įmonės vadovas taip pat neslėpė, kad daug logistinių pokyčių „LTG Cargo Polska“ praeitais metais sukėlė karas Ukrainoje – atsiradęs intensyvesnis maršrutas, ukrainietiškų grūdų bei kitos žemės ūkio produkcijos gabenimas pro Lenkiją į Lietuvą pareikalavo tiek įmonės strategijos pasikeitimo, tiek žmogiškųjų išteklių bei lokomotyvų skaičiaus didinimo.

„Per metus turėjome dažnai keisti savo strategiją, tam, kad prisitaikytume prie aplinkybių. Pirmiausia, karas Ukrainoje. Tai sukėlė daug logistinių pokyčių. Turėjome labai greitai prisitaikyti, ką sugebėjome padaryti. Didžioji mūsų veiklos dalis Ukrainoje buvo pagalba su transporto priemonėmis. Taigi, padarėme kelis transportavimo maršrutus – per Lenkiją sujungėme Lietuvą su Ukrainą. Šiuo metu gabename grūdus, bėgius ir kurą, siekdami padėti Ukrainos žmonėms ir Ukrainai“, – sakė jis.

Galiausiai kalbėdamas apie Vakarų rinką M. Szlendak pažymėjo, kad vienas didžiausių įmonės prioritetų yra maršruto nuo Kauno intermodalinio terminalo iki įvairių Vokietijos, taip pat Nyderlandų miestų plėtojimas. Tarp prioritetinių rinkų, jis taip pat įvardijo galimus vežimus į Italiją bei Rumuniją.

„Sakyčiau, mūsų įmonės flagmanas buvo puspriekabių pervežimas Kauno intermodaliniu terminalu. Taigi, sakyčiau, tai vis dar yra vienas didžiausių prioritetų – plėtoti šį maršrutą – iš Kauno į Vokietiją, gal iš Kauno į Nyderlandus. Kadangi tai irgi vienas iš šių metų tikslų. Tikrai norime dažniau vykti į Vokietiją. Šiuo metu tai darome 4 kartus per savaitę“, – tvirtino „LTG Cargo Polska“ vadovas.

„Tikriausiai kita šalis, su kuria ketiname susijungti, yra Italija. Turime keletą scenarijų, kaip tai padaryti. Vienas iš kitų tikslų – plėtoti Rumunijos ryšį. Be to, mes jau turime pervežimą į Čekiją. Taigi, sakyčiau, tai yra šalys, į kurias orientuojamės: Vokietija, Nyderlandai, Italija, Rumunija“, – pridūrė jis.

– Pone Szlendak, 2022-ieji buvo nepaprasti metai Europai. Tai lėmė karas Ukrainoje, ekonominės problemos ir jūsų atvejų, iššūkiai, su kuriais susiduria transportas geležinkeliu. Kaip su tuo susidorojo „LTG Cargo Polska“? Kokie metai tai buvo įmonei?

– Apskritai tai buvo puikūs metai. 2022 metais mums pavyko suburti komandą, pradėti veiklą ir tobulėti. Savo veiklą pradėjome kovo mėnesį, tuo metu mūsų bendrovėje buvo vos 2–3 žmonės ir tik vienas lokomotyvas. Tačiau metų pabaigoje finišavome su beveik šimtu žmonių, šešiasdešimt traukinių mašinistų ir beveik 20 lokomotyvų. Tai toks didžiulis, labai greitas vystymasis, kuris yra nepalyginamas su niekuo Europos istorijoje. Žinoma, per metus turėjome dažnai keisti savo strategiją, tam, kad prisitaikytume prie aplinkybių.

Pirmiausia, karas Ukrainoje. Tai sukėlė daug logistinių pokyčių. Turėjome labai greitai prisitaikyti, ką sugebėjome padaryti. Didžioji mūsų veiklos dalis Ukrainoje buvo pagalba su transporto priemonėmis. Taigi, padarėme kelis transportavimo maršrutus – per Lenkiją sujungėme Lietuvą su Ukrainą. Šiuo metu gabename grūdus, bėgius ir kurą, siekdami padėti Ukrainos žmonėms ir Ukrainai.

Taip pat užmezgėme labai gerus santykius Lenkijos vidaus rinkoje. Ir šiuo metu reguliariai vežame konteinerius iš pietų į Lenkijos pakrantės miestus. Taip pat išvystėme pagrindinę paslaugą – puspriekabių gabenimą maršrutu iš mūsų Kauno intermodalinio terminalo į Duisburgą.

Taigi, metai buvo labai sunkūs, bet manau, kad mums puikiai pavyko juos išgyventi bendradarbiaujant su „LTG Cargo“ Vilniuje. Ir, žinoma, bendradarbiaujant su mūsų kolegomis Ukrainoje.

– Per praėjusius metus buvo įvykdyti 583 traukinių vežimai. Iš jų 208 traukiniai buvo pervežti per Lenkijos ir Lietuvos sieną Europos bėgiais. Ar jus tenkina šis rezultatas? Ir ar galėtumėte išplėsti, kokios svarbos yra europietiška geležinkelio vėžė tarp šių šalių?

– Dėl visų šių sąlygų, kurias jums minėjau, iš tikrųjų esu labai patenkintas tuo, ką pasiekėme. Beveik pasiekėme visus savo tikslus. Žinoma, Europos trasa yra labai svarbi, nes per ją galima visas Baltijos valstybes sujungti su Europa. Taigi didelis mūsų privalumas, kad turime galimybę sujungti Kauno plačiąja vėže su mūsų standartine vėže. Taigi sakyčiau, kad tai vienas pagrindinių mūsų pranašumų rinkoje. Ir manau, kad šiais metais toliau plėtosime šią jungtį ne tik su Vokietija, bet ir pradėsime reguliariais traukiniais į keletą krypčių Lenkijoje.

Dar galvoju, kad šiais metais plėtosimės užsienyje, gal į Pietus, prisijungdami gal prie Rumunijos ir Italijos. Tai yra pagrindinis mūsų tikslas – plėtoti ryšį iš Kauno. Tai turi didžiulę reikšmę.

Taip pat klientai, Europos klientai, nori būti prisijungę. Taigi turime daug ką veikti, nes, žinote, sienos niekada nebuvo paruoštos tokiam eismui. Taigi, darome viską, ką galime, bet, kai kalbame apie infrastruktūrą tiek Lenkijos, tiek Lietuvos pusėje, susiduriame su daugybe apribojimų.

Tą patį galima pastebėti ir kalbant apie Ukrainos sieną. Šio pasienio infrastruktūra niekada nebuvo suplanuoai šiuo metu praleidžiamam traukinių kiekiui. Žinoma, šiuo metu turime didžiulių planų, tačiau reikia spręsti specifines problemas, tokiais kaip infrastruktūros trūkumas ir daug operatorių, kurie nori vykti ir į Ukrainą, ir į Lietuvą.

– Kokia yra „Rail Balticos“ svarba šiame kontekste būtent iš „LTG Cargo Polska“ perspektyvos? Ar jos egzistavimas iš esmės pakeistų įmonės rezultatus?

– Žinoma, tai padarys esminius pokyčius. Nes tai suteiks galimybių standartine trasa važiuoti į Baltijos šalis, o vėliau ir į Skandinaviją. Taigi srautas bus didinamas. Turbūt net ir dabar neįsivaizduojame, kokio dydžio jis bus. Bet mes jau matome poreikį iš logistikos, sekimo įmonių. Nes pas mus Europoje yra krizė ir trasų vairuotojams.

Taigi šie skaičiai taip pat labai padidės, jei turėsime „Rail Baltica“. Ir šiuo metu mūsų pagrindinis tikslas „LTG Cargo Polska“ ir apskritai LTG, yra būti tam pasiruošusiems. Nes tam, kad būtume pasiruošę, turime gauti daugiau lokomotyvų, daugiau žmonių operacijoms. To reikia tam, kad tikrųjų būtume pagrindiniu šios linijos operatoriumi.

Taigi šiuo metu mes sutelkiame dėmesį į pasiruošimą, nes jei lauksime, tikriausiai bus per vėlu, nes visi ateityje nori važiuoti per „Rail Baltica“. Tad, taip, iš tikrųjų matau didžiulę „LTG Cargo“ plėtros galimybę jungiant Europą ir Baltijos šalis bei Skandinaviją.

– Kaip minėjote anksčiau, jūsų įmonėje jau dirba beveik 100 darbuotojų ir tai yra didelis augimas. Kaip paaiškintumėte tokį didelį darbuotojų šuolį? Ar šiemet planuojate tolesnį augimą?

– Žinoma, tai labai paprasta. Vyksta veikla, todėl mums reikia vis daugiau apmokytų vairuotojų. Mes iš tikrųjų nuolat samdome, kol kas daugiausiai traukinių mašinistus, nes atsidarome į naujus Lenkijos regionus. Dar per paskutines savaites atidarėme Lenkijos jūrų terminalus pietryčių Lenkijoje. Visur, kur turime reguliarų transportą, turime plėstis ir didinti darbuotojų kiekį, ypač traukinių mašinistų ir traukinių inspektorių.

– Tikrai padidinsime lokomotyvų kiekį ir 2023-aisiais tikriausiai peržengsime trisdešimt, o metų pabaigoje greičiausiai turėsime daugiau nei trisdešimt lokomotyvų. Auga ir vidaus transportas. Mes iš tikrųjų teikiame reguliarias paslaugas vienam didžiausių vidaus operatorių Lenkijoje, reguliarų eismą iš Gdansko į Slavkovą. Šiuo metu su jais taip pat užmezgėme naujų santykių.

Šiemet laimėjome konkursą perimti visą didžiausios Lenkijos maisto įmonės „Cedrob S.A.“ logistiką, o tai yra didelis pasiekimas tokiai jaunai įmonei. Šiuo metu produkciją skirtą gamybai pristatome iš Gdynės į Mazovijos regionus ir Centrinę Lenkiją. Šio gabenimo mastai siekia beveik dvidešimt traukinių per mėnesį ir jis auga.

Vežame ir kitus gaminius, tokius kaip bėgiai, taip pat pernai pradėjome bendrą projektą su LTG Cargo, padedame ir Lenkijai. Pirmą kartą istorijoje vežame anglį konteineriais ir keičiame gabaritą Šeštokuose. Taip, mes daug ką darome Lenkijoje ir jau turime planų plėsti logistikos paslaugas, kam ir reikia daugiau lokomotyvų. Taigi, sakyčiau, šie metai bus dar darbingesni nei ankstesni, nes mūsų planai jau yra paruošti. Dabar mums tereikia užtikrinti resursus.

– Grįžkime prie Vakarų šalių. Kaip minėjote, reikia dirbti su Vakarų šalimis, reikia su jomis susitarti, reikia įmonių, kurios įgyvendintų ir pratęstų su jomis intermodalinius krovinius.

Dabar Lietuva ir Lenkija neturi „Rail Baltica“ jungties, bet gabenimas geležinkeliu vis tiek vyksta. Kokie šiuo metu yra rezultatai? Ar esate jais patenkinti? Pažvelgus į šią situaciją šiuo metu ar yra skatinančių rezultatų?

Galbūt turite keletą pagrindinių šalių, idėjų, kur „LTG Cargo Polska“ turi pagerinti ryšius?

– Sakyčiau, mūsų įmonės flagmanas buvo puspriekabių pervežimas Kauno intermodaliniu terminalu. Taigi, sakyčiau, tai vis dar yra vienas didžiausių prioritetų – plėtoti šį maršrutą – iš Kauno į Vokietiją, gal iš Kauno į Nyderalndus. Kadangi tai irgi vienas iš šių metų tikslų.

Tikrai norime dažniau vykti į Vokietiją. Šiuo metu tai darome 4 kartus per savaitę. Turime planų šiek tiek keisti, kad būtų daugiau traukinių ir daugiau krovinių tuose traukiniuose. Tad tikrai artimiausiu metu pradėsime plėtoti daugiau pervežimų į Vokietiją. Žinote, Lenkija yra viena didžiausių geležinkelių rinkų Europoje. Kalbant apie infrastruktūrą, antra pagal dydį, nes Vokietija yra pirmoji ir didžiausia rinka. Taigi natūralu, kad norime vystytis su Vokietija, todėl jau planuojame ir kelis naujus transporto ryšius šiems metams.

Tikriausiai kita šalis, su kuria ketiname susijungti, yra Italija. Turime keletą scenarijų, kaip tai padaryti. Pirmiausia, pratęsti susisiekimą iš Kauno į Slavkovą, o paskui su kitais operatoriais ir galbūt mūsų lokomotyvais važiuoti į Italiją. Vienas iš kitų tikslų – plėtoti Rumunijos ryšį. Be to, mes jau turime pervežimą į Čekiją. Taigi, sakyčiau, tai yra šalys, į kurias orientuojamės: Vokietija, Nyderlandai, Italija, Rumunija. Nes ten matome didelę intermodalinių įmonių paklausą ir klientai kelia poreikį.

Taigi mes sutelkiame dėmesį į tai, tačiau nepamiršime Ukrainos. Nes tai, mūsų požiūriu, yra viena iš labiausiai augančių rinkų ateityje.

Žinoma, dabar mes padedame Ukrainai, pristatome grūdus, vežame grūdus iš Ukrainos į Europą, bet taip pat vežame daug prekių į Ukrainą. Kaip ir sakiau, bėgių, tam, kad infrastruktūra būtų geresnė, kuro, nes yra didžiulė problema su to trūkumu. Ir tikriausiai po karo poreikiai bus tokie didžiuliai, kad ir mums teks ruoštis bei paruošti resursus transportui prie sienos.

Tam, kad būtume viena didžiausių įmonių, tiekiančių viską į Ukrainą, kaip kad pavyzdžiui, agregatus, statybines medžiagas, taip pat maistą. Tad Ukrainoje bus daug dalykų, kuriuos kryptingai darysime, tai mūsų kaimyninė šalis, o kaimyninės šalys kol kas mums yra strategiškai svarbios.

– Galiausiai, kokius pagrindinius šių metų tikslus keliate „LTG Cargo Polska“?

– Neabejotinai tai yra mūsų pozicijų ir žinomumo Lenkijos geležinkelių rinkoje stiprinimas. Taip pat plėtosime vidaus transportą, kas šiuo metu vyksta puikiai. Antrasis tikslas – plėstis ir dažniau cirkuliuoti iš Kauno į Vokietiją ir į kitas kryptis. Trečia – organinis įmonės augimas.

Didinamas mašinistų skaičius, plėtojamas parkas (lokomotyvai ir vagonai). Plėtosime Lietuvos susisiekimą per Lenkiją su Ukraina ir plėsimės į tokias kryptis kaip Italija, Rumunija. Ir, žinoma, dirbti ir ruoštis paleisti savo pačių intermodalinius traukinius, kuriuos patys valdysime. Nuo transportavimo iki užsakymo ir sekimo.

Taigi, iš tikrųjų turime daug tikslų, didžiulių planų. Bet manau, kad su motininės įmonės „LTG Cargo“ parama mes tai padarysime. Ir tikiuosi, kad šie metai bus pilni darbų. Metų gale mes iš tikrųjų būsime tikrai didelė įmonė, kai pamatysime tai iš perspektyvos po 2 ir 3 metų. Ir augti nuo nulio iki šių skaičių yra tikrai puikus dalykas. Taip pat linkiu, kad visi būtume sveiki ir kad karas greitai baigtųsi. Ir tada darbas taip pat po truputį visiems patogesnis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: S. Gentvilo komentarai apie reikalavimus priedangoms ir slėptuvėms