Kiek mitingų interneto erdvėse surengta pasklidus gandams, kad svirplių miltai bus naudojami gaminant visus kasdienius maisto produktus.
Kokios serialo „Santa Barbara“ vertos aistros kunkuliavo, kai vienos kepyklos vadovas neatsargiai prasitarė, jog jau seniai šį ingredientą naudojo kepamai duonai, ir vartotojai lyg prie šarvojimo salės durų išsirikiavo į eilę, kad tartų „sudie“ tai duonai.
Kodėl lietuviai švaisto savo energiją ir įniršį ten, kur to visai nereikia? Čia pagarba Kiprui, kuris praėjusiais metais išsikovojo teisę vienintelis pasaulyje gaminti halumio sūrį ir jį žymėti kilmės autentiškumo ženklu.
Po pasaulį pasklidę Kipro gyventojai dabar neprašomi siunčia pranešimus savo vyriausybei apie pastebėtus halumio padirbinius. Tokie skundai atkeliavo iš Jungtinės Karalystės, Vengrijos, Graikijos ir Belgijos, o baudos už nelegalią veiklą visai nejuokingos ir gali siekti iki 150 tūkst. eurų.
Salos Viduržemio jūroje muitininkai neseniai konfiskavo šio išskirtinio sūrio partiją užsienio rinkai, nes ji neatitiko keliamų griežtų reikalavimų. Trumpai tariant, visi darbuojasi vienam tikslui, turi kur išlieti energiją.
Tuo metu lietuviai niekaip nesutaria – Lietuva yra šaltibarščių, bulvių plokštainio arba didžkukulių tėvynė, nepastebėdami, kad pastaruosius jau kas netingi verda ir Latvijoje, Lenkijoje, o cepelinų keliu vadintos magistralės Vilnius–Klaipėda užeigose vargu ar šio patiekalo rasi.
Užteks pliektis – tegu Lietuva pagaliau pasiskelbia didžkukulių tėvyne, išsikovoja teisę vienintelė pasaulyje juos gaminti ir užkariauja užsienio rinkas tūkstančiais tonų didžkukulių pusgaminių.
O jau piktintis dėl netikrų didžkukulių ir skųsti Lietuvos valdžiai nesąžiningus gamintojus lietuvių mokyti nereikėtų.
Bet ne – jie pliekiasi dėl kažkokių svirplių miltų, užuot pakilę į kovą už didžkukulius.
