Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus pasirašė rezoliuciją, kuri bus įteikiama Lietuvos valdininkams. Ja prašoma mažinti didelių ūkių įtaką ir sparčiau remti mažus šeimos ūkius.
Anot Šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Vido Juodsnukio, Europos Sąjungos ūkininkams skirtą finansavimą Lietuvoje pasidalija didieji šalies ūkininkai, o mažiesiems lieka nedaug.
„Suprivatizavo, aš dar pasakyčiau, susigrobė su politikų, valdžios atstovų parama, nes be jų žemės ūkio politika nebūtų susiklosčiusi, kad Lietuvoje – patys brangiausi maisto produktai Europos Sąjungoje, lyginamės prie Vengrijos, Slovakijos“, – kalbėjo Šeimos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Vidas Juodsnukis.
Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos atstovai sako, kad didelių ūkių savininkams turėtų būti nustatytos išmokų lubos, mažinama parama. Didelį ūkį Panevėžio rajone valdantis Saulius Račkauskas turi 400 hektarų žemės, o dar 400 nuomoja. Jis norimos reformos naudingumu netiki.
„Aš irgi kažkada buvau kooperatyve, bet jis neišsilaikė nei trejų metų, jis žlugo, nes kiekvienas nori kuo daugiau uždirbti ir tą pelną pasidalinti. Aš nematau pagrindinių žemės ūkio ateities tikslų. Kada važinėjam į parodas, tarptautinius seminarus, matome, kad technika stambėja, investicijos vis didėja. O pas mus, jeigu skaldysime į mažagabaričius agragatus, tai bus labai sudėtinga suvaldyti“, – kalbėjo S.Račkauskas.
Šeimos ūkininkų sąjungos atstovai teigia, kad smulkiųjų ūkių mažėjimas neigiamai veikia gyventojus, maisto pamonėje tai pasireiškia kainų kilimu ir maisto kokybės prastėjimu.
„Kada beliks keli ūkininkai, stambios įmonių grupės, kurie dominuos rinkoje, tada jie diktuos ir sąlygas, o šią dieną pigesnių maisto produktų galime įsigyti tiesiogiai iš ūkininkų už perpus mažesnę kainą negu parduotuvėse“, – šnekėjo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.
Žemaitijos krašto ūkininko Marijaus Čekavičiaus nuomone, pridėtinės vertės mokestis lietuviškiems produktams tūrėtų būti nulinis.
„Tas dalykas turėtų būti ir visoje Europos Sąjungoje, mano nuomone. Tuomet žmonės miestuose ir kaimuose galėtų įsigyti švarų, ekologišką maistą, jų sveikatingumas kūno būsenoje būtų geresnis, nereiktų tiek vaistų vartoti ir darbingumas būtų geresnis“, – manė jis.
Šeimos ūkiai labai svarbūs regionų gyvybingumui, o be jų ne tik nyksta Lietuvos kaimai, bet ir emigruoja žmonės, sako jaunasis ūkininkas V.Buivydas.
„Situacija, kada kaimų gyventojas gyvendamas kaime nebegali išgyventi, tada kas belieka, vaikai išsikrausto iš kaimo arba emigruoja ir turime didžiulę problemą, kada jaunimas bėgte bėga iš kaimo ir nenori sugrįžt atgal“, – pabrėžė jis.
Smulkieji ūkininkai sako, kad trūksta infomacijos, kur kreiptis paramos.
„Atsiranda tarpininkavimo įmonės, kurios rašo projektus, ima dideles pinigų sumas, o ūkininkui, kuris gyvena dėl išgyvenimo, 1000 eurų yra didelė pinigų suma“, – tikino V.Buivydas.
Anot Žemaitijos krašto ūkininko M.Čekavičiaus, nesiimant reformų per ateinančius 50 metų išnyks apie 300 tūkstančių smulkiųjų ūkių, kartu kaime neliks ir gyventojų.
