Maskvos miesto teismas leido uždaryti seniausią žmogaus teisių organizaciją buvusioje Sovietų Sąjungoje – Maskvos Helsinkio grupę. Iš patalpų bus iškeldintas Sacharovo centras, o centro direktoriui Sergejui Lukaševskiui skirta 3 mln. rublių bauda už „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimą.
Generalinė prokuratūra paskelbė, kad viena populiariausių opozicinių žiniasklaidos priemonių rusų kalba „Meduza“ yra nepageidaujama organizacija. Laikraščio vadovams ir žurnalistams gresia baudžiamasis persekiojimas. Taip pat ir tiems, kurie dalijasi arba anksčiau dalijosi leidinio medžiagomis socialiniuose tinkluose.
O Valstybės Dūmos komisija užsienio kišimuisi į Rusijos vidaus reikalus tirti rengia naujas teisėkūros iniciatyvas, skirtas kovai su ardomąja veikla.
Tačiau pastarosiomis dienomis buvo ir kitų naujienų. Pavyzdžiui, suskaičiuota, kad perlaidos iš Rusijos į Gruziją, Uzbekistaną, Armėniją, Kazachstaną ir Kirgiziją 2022 m. išaugo keturis kartus ir pasiekė rekordinį lygį. Žiniasklaidos priemonė RBC išanalizavo šių šalių centrinių bankų ir kitų atvirų šaltinių statistinius duomenis. Iš viso vien į šias buvusias sovietines šalis nutekėjo apie 23 mlrd. dolerių.
Dar yra Izraelis, Turkija, Serbija, Baltijos šalys ir kitos Europos valstybės, kuriose bando įsikurti karui nepritariantys rusai. Taip pat tie, kurie nuo 2011 m. užėmė aktyvią pilietinę poziciją socialiniuose tinkluose, dalyvavo mitinguose ir kituose protesto renginiuose.
Šiems žmonėms aiškiai gresia baudžiamasis persekiojimas. Ir tokiomis aplinkybėmis išvykimas nėra užgaida ar komforto troškimas. Tai laisvės ir saugumo klausimas, rašo „svoboda.org“.
Tad ar verta stebėtis, kad žmonės stengiasi išsivežti savo santaupas, pajamas, gautas pardavus kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ir ieško būdų, kaip užsidirbti už Rusijos ribų.
2022 m. pirmąjį pusmetį šis nutekėjimas Rusijos ekonomikai neturėjo lemiamos reikšmės. Prasidėjus karui naftos ir dujų kainos pasiekė istorines aukštumas. Valiutos už šiuos išteklius gauta tiek, kad jų sočiai pakako susimokėti už importuojamas prekes, juolab kad ir šių apimtys stipriai krito.
Todėl vasarą Rusijos bankas netgi panaikino keletą apribojimų, įvestų prasidėjus karui, kad bent jau sumažintų spaudimą užsienio valiutų rinkoje ir sustabdytų rublio stiprėjimą.
Tačiau iki metų pabaigos padėtis smarkiai pasikeitė. Eksporto įplaukos labai sumažėjo. Ypač po to, kai įsigaliojo Europos embargas pirkti rusišką naftą ir išsivysčiusių šalių nustatytos viršutinės kainų ribos. Kita vertus, importas pradėjo atsigauti. Ryškėja valiutos deficito grėsmė. Tai iš esmės paaiškina labai staigų rublio susilpnėjimą praėjusių metų pabaigoje.
Sausio mėnesį užsienio prekybos padėtis iš esmės nepasikeitė, o prieš akis – dar vienas apribojimas. Vasarį įsigalios Europos embargas Rusijos naftos produktams pirkti. Eksporto srautų nukreipti į Kiniją nebus įmanoma. Jau dabar Rusijos geležinkeliai yra maksimaliai apkrauti, o praktiškai visos pagrindinės naftos perdirbimo įmonės susiduria su masiniais geležinkelių atsisakymais priimti naftos produktus, kurie gabenami Rytų kryptimi.
Taigi naftos bendrovės turės arba mažinti gavybą, arba stengtis padidinti žalios naftos eksportą pirkėjams taikydamos vis didesnes nuolaidas. Bet kuriuo atveju tai turės neigiamos įtakos eksporto pajamoms ir užsienio valiutos įplaukoms į Rusiją. O esant valiutos trūkumui, kai svarbus kiekvienas milijardas, pinigų nutekėjimas net į „draugiškas“ šalis tampa problema.
Rusijos bankas, žinoma, gali bandyti vėl įvesti panaikintus apribojimus. Tačiau šiuo atveju nukentėtų paralelinis importas. Tai savo ruožtu gali lemti prekių deficitą, spartesnę infliaciją ir neramumus valiutų rinkoje.
