Pirmieji pieno mėgėjai atvyko likus daugiau kaip pusvalandžiui iki numatytos akcijos pradžios. Tarp jų buvo matyti tiek vyresnių, tiek jaunų žmonių.
Nors ūkininkas iš anksto skelbė, kad nebus galima gauti daugiau kaip 3 litrų pieno, dalis kauniečių atsinešė ir didesnės taros – kibirėlių, plastikinių talpų.
Dalis jų atvyko automobiliais, todėl įvažoje nuo Kovo 11-osios gatvės bei daugiabučių kiemuose nuolat susidarydavo automobilių spūstys.
Eilėje trypčiojantys kauniečiai garsiai aptarinėjo pieno kainas prekybos centruose, brangstančius kitus maisto produktus, plėšikaujančius pieno perdirbėjus ir jokių veiksmų nesiimančią šalies valdžią. Geru žodžiu dažniausiai buvo minima Lenkija, mat šioje šalyje pieno gaminiai – gerokai pigesni.
Ar verta stovėti valandą eilėje prie nemokamai dalijamo pieno?
„Turiu laiko, o čia galima ir su žmonėmis pabendrauti, ir kaimišku pienu apsirūpinti“, – tikino iš gretimo kvartalo atvykusi Eugenija.
Spūstis didėjo ir prie pieno cisternos, kurią A.Jonutis į Kauną atgabeno automobilyje. 600 litrų talpos cisterna sparčiai tuštėjo, todėl vyras žadėjo po pietų papildyti atsargas.
