Pasak jos, logiška pajamas iš laikinai apmokestintų bankų pelnų skirti krašto gynybai finansuoti. Tą pirmadienį pasiūlė finansų ministrė Gintarė Skaistė, teigusi, jog ministerija svarstys bankams sukurti „tam tikrą europinio solidarumo įnašo analogą“.
„Papildomas laikinas bankų apmokestinimas galėtų būti skirtas solidarumo įnašui formuoti. Ir iš tikrųjų ta paskirtis orientuoti jį į gynybos projektų finansavimą tikrai logiška, ji atspindėtų dabartinę situaciją ir tą solidarumo prasmę. Tokio solidarumo fondo kūrimas būtų tikrai prasmingas ir naudingas Lietuvai“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais.
Pirmadienį LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, jog šiuo metu komerciniai bankai veikia „išskirtinėmis aplinkybėmis“, esą dėl itin didelio jų likvidumo bei dėl to, kad Lietuvoje dominuoja paskolos kintamomis palūkanomis, rinkoje išaugusios palūkanos buvo labai greitai perkeltos paskolų gavėjams, tačiau palūkanos už indėlius kilo žymiai lėčiau.
Dėl to bankai 2022 m. uždirbo didelius pelnus, o šiemet, G.Šimkaus teigimu, jie galėtų pasiekti ir apie 1 mlrd. eurų.
Reaguodamas į situaciją centrinis bankas siūlo svarstyti didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą, nustatyti papildomą laikiną mokestį bankams, „kol padėtis normalizuosis“. Taip pat LB ragina bankus formuoti socialiai atsakingesnę kainodarą ir kt. priemones.
Anot I.Segalovičienės, centrinės Lietuvos finansų institucijos pastangos yra sveikintinos, skatina bankų socialinį atsakingumą.
„Šis aktyvus LB darbas, aktyvi pozicija analizuojant bankų sektorių, teikiant siūlymus, sprendimus, kurie sumažintų disbalansus yra tikrai sveikintina paskata arba socialiai atsakingo sektoriaus skatinimas – visų jo dalyvių elgesio, orientuoto į didesnį balansą“, – kalbėjo ji.
I.Segalovičienė akcentavo, kad, LB pateikus savo vertinimą, diskusijose su bankais svarbu, jog lyderystės imtųsi LB bei Finansų ministerija, o kartu – ir Vyriausybė. Ji vylėsi, kad kol pristatyti sprendimai nėra priimti, patys bankai imsis atitinkamų iniciatyvų.
„Tai labiau paskata patiems bankams socialinę atsakomybę ir solidarumą pademonstruoti. Sprendimai bus priimti matant tą elgesį ir solidarumo noro raišką Lietuvoje. Diskusijų tikrai bus, be jokios abejonės. Bet jos labai vertingos, tai yra geri precedentai mums į ateitį“, – sakė patarėja.
Prezidentūros atstovės teigimu, Lietuvos bankų sektorius koncentruotas, jame konkurencija – maža, o tai savo ruožtu nėra palanku vartotojams.
„Ir turime to rezultatą, kad palūkanos už indėlius auga žymiai lėčiau nei šuoliuojančios palūkanos už išduotas paskolas“, – pažymėjo G.Nausėdos patarėja.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, „SEB“ ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
„Luminor“ pelnas visose Baltijos šalyse pernai siekė 124,7 mln. eurų ir buvo 67 proc. aukštesnis nei metais anksčiau.
„SEB“ pernai spalio pabaigoje skelbė, kad 2022 m. sausį–rugsėjį uždribo 113,8 mln. eurų grynojo pelno arba 26 proc. daugiau nei analogišku metu 2021 m.
