Sausio mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje siekė 103 eurus/MWh.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1 066 GWh – 2 proc. mažiau, nei gruodžio mėnesį, kai suvartojimas buvo apie 1 090 GWh. Palyginti su 2022 m. sausiu, kai vartojimas siekė 1 187 GWh, šiemet sausį suvartojome maždaug 10 proc. mažiau.
Sausį elektros kainos mažėjo visose „Nord Pool“ biržos zonose, o labiausiai kainos krito Švedijoje ir Suomijoje. Baltijos jūros regione brangiausia elektros energija buvo fiksuota Lenkijoje, kur sausio mėnesį didmeninė elektros kaina siekė 132 eurus/MWh.
Vėjo energijos augimas
Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 13 proc., o vietos elektrinės užtikrino apie 42 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per sausio mėnesį buvo pagaminta apie 444 GWh elektros energijos.
Vėjo elektrinės sausį pagamino daugiausiai – beveik pusę visos vietos gamybos. Dar ketvirtadalį pagamino hidroelektrinės, kurių gamyba augo dėl neįprastai šilto sausio mėnesio ir dėl to prieinamo didelio kiekio vandens. Vėjo gamyba sumažėjo tik antroje mėnesio pusėje, tuomet didesniu pajėgumu pradėjo veikti šiluminės elektrinė turėjusios užtikrinti dalį paklausos. Tačiau lyginant su gruodžio mėnesiu šiluminių elektrinių generacija sumažėjo beveik tris kartus nuo 193 GWh iki 68 GWh. Taip nutiko dėl mažėjusio suvartojimo bei reikšmingai išaugusių importo srautų iš Latvijos.
Bendras importo srautas sudarė 67 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą, palyginti su gruodžio duomenimis, augo 18 procentų. Sausį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 42 proc., iš Latvijos – 57 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos importavome apie 1 procentą.
Eksportas gruodį augo daugiau nei dvigubai, palyginti su gruodžio mėnesiu nuo 99 GWh iki 231 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 97 proc., 2 proc. – į Latviją, o likęs 1 proc. eksportuotas į Švediją.
Pasak Aistės Krasauskienės, „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės, pasibaigus sausiui galime teigti, kad šaltos žiemos išvengėme.
„Nuo pat karo Ukrainoje pradžios vienu iš didžiausių energetinių iššūkių Europai buvo laikoma ši žiema, dėl to ruoštasi blogiausiam scenarijui ir intensyviai pildytos gamtinių dujų saugyklos. Pasibaigus sausiui matome, kad blogiausias scenarijus neišsipildė ir žiema kol kas šilta. Lietuvoje vidutinė oro temperatūra sausį buvo teigiama ir maždaug 3 laipsniais aukštesnė nei daugiametis vidurkis.
Iš dalies dėl to elektros suvartojimas sausį buvo 2 proc. mažesnis nei gruodį. Dėl šiltos žiemos Europos gamtinių dujų saugyklos tuštėjo lėčiau, o dujų kainos buvo stabilios ir vidutiniškai perpus mažesnės nei gruodį“, – sako A.Krasauskienė.
Pasak jos, prie mažesnio dujų vartojimo prisidėjo ir reikšmingai išaugusi atsinaujinančių išteklių elektros gamyba.
„Sausį Lietuvoje vėjo jėgainės pagamino maždaug 60 proc. daugiau, palyginti su gruodžio mėnesiu. Taip pat beveik dvigubai išaugo importas iš Latvijos, pakeitęs importo srautus iš Lenkijos ir dalį srautų iš Skandinavijos. Dėl sausio mėnesiui neįprastai aukšto vandens lygio hidroelektrinės Latvijoje pagamino maždaug 4,5 karto daugiau elektros energijos nei gruodį, jų generacija padidėjo nuo 142 GWh iki 629 GWh.
Paprastai gamyba būna tokia didelė pavasario pabaigoje, per atlydį. Vien šio kiekio užtektų padengti visam Latvijos elektros suvartojimui sausį, todėl pigi perteklinė Latvijos elektros gamyba prisidėjo prie kainų mažėjimo regione“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė.
